Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Broliai nepasidalija mamos namo: vienas norėtų parduoti visą sodybą iškart, kitas – savo dalį, trečias savo dalies gali apskritai netekti. Autorės nuotrauka Sena kaip pasaulis istorija: mirus tėvams vaikai neįstengia pasidalinti jų užgyvento turto. Tokių istorijų žino daugelis, bet kaskart vis nauji jų herojai siekia išsiaiškinti tarpusavio santykius viešai. Nors tiek viena, tiek antra konfliktuojanti pusė puikiai supranta – konfliktą anksčiau ar vėliau vis tiek teks spręsti patiems. Prieš pusmetį vienas brolis guodėsi mamos kieme buvęs sumuštas kito brolio, o dabar broliams įsiplieskusį ginčą teks spręsti teisme – bylinėsis dėl mamos laidojimo išlaidų.
Padalijo po lygiai
Šviesios atminties tauragiškė Irma Sabaliauskienė testamentu savo turtą padalijo į tris dalis (tiek yra gyvų jos vaikų). Savo valią moteris išreiškė dar 2009 metų gegužę. Arūnui ir Eugenijui atiteko pirmasis gyvenamojo namo aukštas, Aredui – antrasis. Žemės sklypu mamos valia jie turi naudotis bendrai, lygiomis teisėmis. Tačiau paveldėtas turtas brolius labiau supriešino, nei suvienijo, o
2013 m. rugpjūtį moterį ištiko insultas ir tų pačių metų pabaigoje ji iškeliavo Anapilin.
Broliai, bet ne broliai
Dabar visi trys broliai Sabaliauskai vienbalsiai tvirtina, kad gerų tarpusavio santykių niekada ir nebuvo.
– Buvome keturi broliai, ir visi labai skirtingi, – sakė Arūnas.
Jo žodžiams pritarė ir Eugenijus.
– Kai manęs kas nors klausia, ar Arūnas yra mano brolis, atsakau neigiamai. Ne brolis jis man. Jis žino dėl ko. Ne tik man jis tapo svetimas – su niekuo iš šeimos jis nebendravo nuo 1993 metų. Dvejus metus ir pas tėvus kojos nekėlė. Tad su Arūnu tik pasisveikinu, bet ne daugiau. Į jokias kalbas mudu nesileidžiame, ir šįkart neketinu pas jį eiti, kalbėtis, klausinėti, kas atsitiko. Jis, matyt, irgi tos pačios pozicijos laikosi. Nesikalba. Gavau jo teismui pateiktą ieškinį. Arūnas nori iš manęs ir Aredo prisiteisti pinigų už mamos laidotuves ir kapo priežiūrą, – dėstė įsiskaudinęs vyriausias iš brolių.
