Ministerija trečiadienį pranešė, kad Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) prašom įvertinti, ar NŽT veiksmai nepažeidė viešojo intereso ir išaiškinti galimas nusikalstamas veikas.
ŽŪM manymu, NŽT, pasirašydama taikos sutartį, pažeidė viešąjį interesą ir galimai padarė daugiau nei 1,5 mln. eurų žalą valstybei.
„Ministerijos dėmesį atkreipė tam tikros aplinkybės, kurių analizė leidžia daryti prielaidas, kad taikos sutarties sudarymo klausimas buvo sprendžiamas itin skubiai. Abejonių kelia taikos sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina, taikos sutarties sudarymo procedūriniai aspektai, ar šiame procese dalyvavę asmenys tinkamai atliko savo pareigas, ir kitos aplinkybės“, – teigiama Žemės ūkio ministerijos pranešime.
Ministerijos teigimu, NŽT praėjusį gruodį po maždaug 1,5 metų trukusio teisminės mediacijos proceso pasirašė taikos sutartį su bendrove „SKR Baltic“ dėl daugiau nei 8 ha sklypo pardavimo už 7,3 mln. eurų. Taikos sutartimi buvo baigtas dar 2018 metų pabaigoje pradėtas teisminis ginčas dėl šio sklypo nuomos.
Pasak ministerijos, nors NŽT ir „SKR Baltic“ ginčas teisme vyko dėl žemės sklypo nuomos, taikos sutartyje numatyta visą sklypą parduoti.
Ministerijai įtarimų kelia ir kaina, už kurią sklypas parduodamas – 7,3 mln. eurų, kai oficialiais šių metų Registrų centro duomenimis, šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė siekia 8,9 mln. eurų.
Žemės ūkio ministerija taip pat atkreipė dėmesį, jog buvęs NŽT vadovas Laimonas Čiakas sprendimą pritarti taikos sutarčiai su visomis sąlygomis priėmė paskutinę savo darbo NŽT dieną, o valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti įgaliojo Teisinio atstovavimo skyriaus vedėją, nors tokias sutartis gali pasirašyti tik pats direktorius arba NŽT teritorinio padalinio vadovai.
Kaip teigiama ministerijos pranešime, bendrovei „SKR Baltic“ žemės sklypas, kuriame daugiausia stovi nenaudojami šiltnamiai, lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) buvo išnuomotas dar 2012 metais, tačiau teismo sprendimu nuomos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nes „SKR Baltic“ esamų šiltnamių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį – žemės sklype planavo veiklą, susijusią ne su joje esančių statinių naudojimu, bet su būsimų, iš esmės kitokių, statinių statyba.
