„Esame įsitikinę, kad visais keturiais atvejais mes padarėme teisingus žingsnius, priėmėme teisingus sprendimus. Visiškai tuo neabejojame“, – trečiadienį po bendro Teisės ir teisėsaugos bei Žmogaus teisių komitetų posėdžio žurnalistams sakė M.Vainiutė.
Aiškindamasi komitetų posėdyje dėl nepaskiriamų vadovų M.Vainiutė kėlė klausimą, ar galima „mechaniškai taikyti įstatymą“ ir skirti konkursą laimėjusį asmenį į pareigas neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes.
„Ar iš tikrųjų institucijos vadovas, skirdamas pareigūnus, turi mechaniškai taikyti įstatymą ir skirti neatsižvelgiant į jokias aplinkybes asmenį į pareigas, užsimerkti ir tai daryti? Jei mes atsakome, kad pokyčių nereikia, vadovas neturi jokios pasirinkimo laisvės ir turi įstatymą taikyti neatsižvelgdamas į jokias aplinkybes, situacija būtų žymiai paprastesnė ir mes čia nesėdėtume“, – komiteto posėdyje sakė ministrė.
Iš komitetų vadovų ji sulaukė klausimų, kaip pati reaguotų, jei žemesnės grandies vadovai nesilaikydami įstatymo savo nuožiūra interpretuotų konkursų rezultatus.
„Retorinis klausimas: kas būtų, jei žemesnių institucijų vadovai interpretuotų konkurso rezultatus? Ką darytų aukščiau stovinčios institucijos? Galbūt ir gerai, kad kai kuriuos dalykus sustabdėt, bet jei yra nugalėtojas, jį paskelbus procedūriniai dalykai, nustatyti įstatymuose, vyktų, ar kažkas skųstų, ar dar kažkas vyktų. Dabar šiuo atveju, ant jūsų, ministre, banga ateina“, – sakė Žmogaus teisių komiteto vadovas „valstietis“ Valerijus Simulikas.
Jam antrino ir ministrę delegavusios Socialdemokratų partijos atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas. „Kas būtų, jei žemesnių įstaigų vadovai sakytų, „įstatymas yra įstatymas, bet jis man nepatinka ir aš jo netaikysiu“. Ką jūs tada darytumėt?“ – klausė TTK pirmininkas.
Teisingumo ministrė atsakydama teigė, kad dėl kai kurių asmenų vyksta tyrimas, kitu atveju laukiama Konstitucinio Teismo įvertinimo ir t.t. „Jeigu supratimas yra toks, kad geriau skirti bet ką, bet kaip – laimėjo, visa kita, tikrai mums būtų žymiai paprasčiau“, – sakė M.Vainiutė ir kėlė klausimą, ar tikrai reikia laikytis politikos eiti paprasčiausiu keliu.
Vėliau žurnalistų klausiama, ar vadovų nepaskyrdama, esant konkursų nugalėtojams, ji nesilaiko įstatymo, ministrė teigė, jog taikant įstatymą reikia vadovautis ir „protingumo, sąžiningumo ir skaidrumo principais“.
„Labai dažnai, kai teismai nesivadovauja protingumo, sąžiningumo ir skaidrumo principais, ir vadovaujasi visiškai aklai įstatymais, sprendimai būna labai kritikuotini“, – sakė M.Vainiutė. Klausiama, kokius teismų sprendimus turinti mintyje, ministrė teigė kalbanti plačiąja prasme. „Tikrai nekalbu apie konkrečius teismus, tikrai nemetu jokių kaltinimų teismams“, – teigė ministrė.
Anksčiau šią savaitę ministrė atsakyti į klausimus dėl nepaskirtų institucijų vadovų buvo pakviesta į opozicinę Tėvynė sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis po šio susitikimo ragino M.Vainiutę prisiimti politinę atsakomybę „už tą netvarką, kuri vyksta“.
Teisingumo ministerija pastaruoju metu rengė atrankas vadovauti Kalėjimų departamentui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Registrų centrui, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau nė vienas vadovas nepaskirtas.
Kalėjimų departamento direktoriaus konkursą laimėjęs buvęs vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius nepaskirtas į pareigas, nes anksčiau yra vadovavęs šiam departamentui, o ministrė teigė norinti permainų įkalinimo įstaigų sistemoje. Paskelbta nauja atranka į šias pareigas.
Komentuodama situaciją žurnalistams M.Vainiutė taip pat patvirtino, kad sprendimą neskirti jo į šias pareigas lėmė ir „kita atitinkamų institucijų patiekta reikšminga informacija, kurios negaliu komentuoti“.
Registrų centro vadovo konkursą laimėjęs advokatas Gintautas Bartkus atsisakė pareigų, o antrą vietą užėmęs Arvydas Bagdonavičius į jas nepaskirtas, kol Seimo Antikorupcijos komisija tiria elektroninės sveikatos sistemos e-sveikata projekto įgyvendinimą. Už šį projektą Registrų centre buvo atsakingas A.Bagdonavičius.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo atranka pasiekė Konstitucinį Teismą. Visi trys šios atrankos dalyviai surinko vienodą balų skaičių. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, pirmumą konkursuose eiti pareigas turi tas, kuris atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba bazinius karinius mokymus, ar tarnavo alternatyviojoje krašto apsaugos tarnyboje. Vyriausybė prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar toks reguliavimas nėra diskriminacinis.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija vadovo neturi, nes teisingumo ministrės teiktas kandidatas Darijus Beinoravičius į šį postą atsiėmė savo kandidatūrą. Jis teigė nenorįs, kad jo paskyrimas mestų nepagrįstą šešėlį ministrei. Mat buvusį bendradarbį D.Beinoravičių M.Vainiutė teikė skirti inspekcijos vadovu nepaisydama, kad šis per konkursą surinko mažesnį balų skaičių, nei jo konkurentė Dijana Šinkūnienė, šiuo metu laikinai vadovaujanti inspekcijai.
