Bendrovių „Fragrances International“ ir „Kristiana“ savininkas Benas Gudelis, nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Trastas“ savininkas, buvęs bankininkas Darius Nedzinskas, politiko Artūro Zuoko advokatas ir kiti tvirtina, jog Trakuose ne vienerius metus nepavyksta suderinti plėtros projektų, mat jiems priešinasi istorinio nacionalinio parko direkcija, o ypač jos vadovas.
Tuo tarpu G. Abaravičiaus teigimu, kiekvienas stabdomas projektas neatitinka teisės aktų.
„Tai yra linčas baltomis pirštinaitėmis. Manau, kad tai yra viešosios opinijos formavimas, eilinis bandymas sėti abejonę mūsų gebėjimais. Turėtų kalbėti apie parko direkciją, bet visur akcentuojamas kietakaktis G. Abaravičius. Kai neturi argumentų, man prikaišioja, kad per ilgai dirbu. Tiems, kas iš tikrųjų manipuliuoja viešąja nuomone, viešuoju interesu, pridengdami jais savo ekonominius interesus, tikrai nesiruošiu pasiduoti. Jų tikslas yra eilinį kartą sėti nepasitikėjimą valstybe ir siekti savo asmeninių tikslų“, - BNS sakė parko direkcijos vadovas.
B. Gudelio projektas įstrigęs 17 metų
Pasak irklavimo bazę Trakuose nuo 1999 metų valdančio verslininko B. Gudelio, jis negali pradėti jos remonto, nes parko direkcija reikalauja, jog pastatas būtų iš esmės rekonstruotas.
„Mes nuo 1999 metų norime remontuoti ir visą laiką - ta pati kalba. Yra vienas asmuo – ponas G. Abaravičius, kurį mes jau šešis kartus kvietėme į posėdžius. Jis niekada neateina, o kai nueiname pas jį ir pasakome, kad norime remontuoti irklavimo bazę, mums sako ne, nes neva tai vizualinė tarša. Mums liepia pirma nugriauti ir atnešti 3-4 pasiūlymus, kad pasirinktų, kas jam patiks. Ar gali ant vieno žmogaus kabėti tokie sprendimai? Tai kažkoks absurdas“, - pirmadienį spaudos konferencijoje teigė verslininkas.
Pasak B. Gudelio, jis į irklavimo bazės atnaujinimą investuotų apie 6 mln. eurų. Tuo metu, anot jo advokato Ugniaus Pėdnyčios, parko vadovas reikalauja ne kapitaliai suremontuoti pastatus, o juos rekonstruoti.
Pasak G. Abaravičiaus, B. Gudeliui nėra trukdoma plėtoti teritorijos, tačiau verslininkas esą neva nesilaiko reikalavimų - irklavimo bazė yra saugomoje teritorijoje, 2 ha ploto sklype, todėl turi būti rengiamas detalusis planas.
„Jie vietoj to, kad darytų detalųjį planą, su mumis bylinėjosi – bandė įrodyti, kad mes neteisūs. Vietoj to, kad dirbtų darbą ir parengtų privalomus dokumentus, viešai visuomenei deklaruotų, kaip ir ką jis vystys valstybės saugomoje teritorijoje, jis tiesiog nešioja gandus ir paskalas. Kadangi jo pastatai patenka į rekreacinės įstaigos teritoriją ir buvo suformuota beveik 2 ha ploto teritorija išskirtinėje vietoje, tai suponuoja, kad jis negali tų pastatų vystyti po vieną, o vystyti visą teritoriją. Šioje teritorijoje galima plėtoti didelę rekreacinę įstaigą – iki 120 miegamųjų vietų“, - aiškino G. Abaravičius.
Pasak parko direkcijos vadovo, B. Gudelis siekė privatizuoti suformuotą valstybinės žemės sklypą, nors saugomose teritorijose tai draudžiama.
„Jis bylinėjosi su valstybe, bandydamas įrodyti, kad turi teisę žemę privatizuoti - net Konstitucinis teismas pasisakė, kad rekreacinės teritorijos valstybės saugomose teritorijose yra neprivatizuojamos. Tai turbūt jam nuoskauda nuo seniai, kad neteko įsigyti – irgi buvo kalbama, kad valstybė trukdo ir žlugdo. Jis turi nuomą dabar ir jo pareiga yra parengti teritorijos detalųjį planą: jis turi pasakyti, kaip jis tą teritoriją vystys viešiesiems poreikiams, darydamas privatų verslą“, - pasakojo G. Abaravičius. Trakų autobusų stotis planuojama ant sodybų teritorijos
Trakų autobusų stoties teritorijoje parduotuvės ir stoties kompleksą norinčio statyti D. Nedzinsko teigimu, skirtingai nei B.Gudeliui, jam pavyko susitikti su G. Abaravičiumi, tačiau direkcija nesilaikė nuoseklios pozicijos dėl savo reikalavimų plėtrai.
„Pas daug valdininkų esu buvęs, bet prisiminsiu visą gyvenimą: ateini į kabinetą, kuriame sėdi žmogus į tave nugara, pasisveikini, jis tau nepasiūlo net atsisėsti, kompiuterio ekrane įjungia Islamo valstybės puslapį, kuriame groja muzika ir man sako: „Pažiūrėk, kaip barbarai niokoja Palmyros miestą“. Aš atėjau investuoti pinigų, o tai yra tyčiojimasis iš verslininkų. Susidūriau su dviem institucijomis autobusų stoties rekonstrukcijos atveju: Kultūros paveldo departamentu ir nacionaliniu parku.
Departamentas yra griežtas, laikosi nuomonės. 2015 metais, prieš pradedant daryti šį projektą, kreipėmės į jį ir jie nuo pirmos dienos aiškiai surašė sąlygas, iki šios dienos jų nekeitė. Tos sąlygos aiškios, mes jas visas įvykdėme. Su nacionaliniu parku ryte – viena nuomonė, vakare – kita, kitą dieną – kažkoks nesuprantamas raštas", - spaudos konferencijoje teigė jis.
D. Nedzinsko teigimu, direkcijos vadovas buvo pats pasiūlęs sprendimą dėl plėtros autobusų stoties teritorijoje, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė, todėl projektas jau 2,5 metų yra įstrigęs.
G. Abaravičius BNS teigė niekuomet su D. Nedzinsku dviese nesusitikęs, o autobusų stoties projektas stringa todėl, kad sklype, kur pagal specialiuosius planus numatytos sodybos, planuojama autobusų stovėjimo aikštelė.
„Mes pasakėme, kad tai, ką jie piešia, negali būti įgyvendinta, nes ant pirmo Trakų senamiesčio sklypo Vytauto g. 88, kur yra sodybinio užstatymo teritorija, numatyta išasfaltuoti ir padaryti autobusų sustojimo aikštelę. Mes nuo pat pirmos dienos sakėme, kad tai neįmanoma, nes du specialieji planai kalba apie tai, kad yra saugomos sklypo istorinės ribos ir jame galima gyvenamoji paskirtis“, - sakė direkcijos vadovas.
„Kai jie sako, kad viskas suderinta, tai viskas suderinta buvo ir Kuršių nerijoje, kur po to visi sutartinai viską griovė, puolė ieškoti kaltų, kas suderino ir lėšų valstybės biudžete, kaip sumokėti tiems, kurie turėjo ten teisėtus lūkesčius“, - pridūrė direkcijos vadovas.
A. Zuoko objektas turi būti likviduotas
Pasak A. Zuoko advokato Vydūno Sadausko, dėl nacionalinio parko direkcijos pasipriešinimo Trakuose infrastruktūros negali atnaujinti ir „Žalgirio“ jachtklubas. „Jachtklubas neturi teisės švartuoti savo jachtų, nes tilteliai pastatyti 1983 metais, bet nacionalinis parkas neleidžia jų susitvarkyti. Jų argumentas, kad visa ta teritorija turi būti likviduota. Ir vėlgi yra tas žodis „vizualinė tarša“. Nekalbu jau net apie pastatų tvarkymą, nes visur galioja tie patys draudimai. Šiandien jachtklubas turi 6 įregistruotus pastatus ir nė ant vieno iš jų negali net lentutės pakeisti. Jachtklube yra avarinės būklės sovietiniai betoniniai blokai, kurie jau virsta į ežero pakrantę, tačiau parkas nederina pakrantės sutvarkymo projekto, nes neva tai taip pat yra likviduotinas objektas“, - spaudos konferencijoje teigė jis.
Anot G. Abaravičiaus, parko planavimo schemoje „Žalgirio“ bazė yra numatyta kaip naikinamas objektas.
„Pas mus buvo atvykęs buvęs Vilniaus meras A. Zuokas dėl šio objekto, jam paaiškinome, kokie yra reikalavimai. Nežinau, kas jam tuo metu galėjo pasiūlyti įsigyti objektą, kuris pagal planavimo dokumentus yra numatytas nugriauti. Įsigijo, mes išaiškinome, kad arba Vyriausybės nutarimu turi būti keičiami planavimo schemos sprendiniai, arba tiesiog jis turi tuos pastatus eksploatuoti tol, kol jie yra, o po to – atlaisvinti teritoriją. Po mūsų pokalbio buvo pradėtos savavališkos lieptų statybos – Statybų inspekcija tai užfiksavo, galiausiai buvo nueita iki teismo. Negali būti vystomi objektai, kurie sovietmečiu buvo pastatyti be jokių dokumentų ir nebuvo numatyti atkūrus nepriklausomybę“, - sakė direkcijos vadovas.
Stringa ir restorano plėtros projektas
Trakų restorano „Nendrė“ savininkas Donatas Minkus teigė norintis rekonstruoti statinius, tačiau iš nacionalinio parko direkcijos gavo atsakymą, kad projektas nebus derinamas.
„Paskutinį kartą prieš trejus metus bandėme suderinti „Nendrės“ rekonstrukciją. Su Kultūros paveldo departamentu ir savivaldybe buvo suderintas techninis projektas. Kai kitoje institucijoje mums buvo užsiminta, kad mums tas projektas nebus suderintas, mes atsitraukėme. Laukiame to aiškumo, ką ten galime daryti“, - sakė jis.
Tuo tarpu G. Abaravičiaus teigimu, restorano teritorijos detaliesiems planams direkcija buvo pritarusi, tačiau jų nepatvirtino Trakų rajono savivaldybė.
„Su „Nendre“ situacija tokia: buvo parengti net du detalieji planai, kurie buvo patikrinti ir suderinti parko direkcijos. Projektai buvo pateikti savivaldybės tarybai, kuri juos atmetė ir nepatvirtino. To žmogaus teiginys, kad mes kažko neleidome yra totalus melas. Šis projektas yra nužudytas pačioje Trakų rajono savivaldybėje“, - teigė jis.
Merė: investicinė aplinka rajone yra prasta
Trakų rajono merė Edita Rudelienė teigia, jog nors investicinė aplinka rajone yra prasta, savivaldybė negali nieko pakeisti.
„Iš tikrųjų yra tų istorijų, kad Trakuose neįmanoma investuoti. Kai pabendraujame su investuotojais, juos kviečiame, jie mums sako, tai pirmiausia padarytume ką nors ir kai kas nors ką nors naujo pastatys, tada jie patikės. Iš visų tų istorijų susiklosčiusi tokia neigiama patirtis ir niekas nenori pas mus ateiti. Norime, kad situacija keistųsi. Man atrodo Seimo nariai ir ministerija mato situaciją, o parko direkcija yra ne savivaldybės, o ministerijos ir Vyriausybės reikalas“, - spaudos konferencijoje teigė ji.
