„Dėl poveikio žmogaus organizmui, kuris galbūt yra padarytas po Alytaus gaisro, buvo priimtas sprendimas pasižiūrėti, kaip reagavo ir ugniagesių organizmas, kokį poveikį turėjo Alytaus miesto ir rajono žmonėms, kurie buvo atsidūrę po dūmų šleifu, ir atitinkamai palyginti su kitų žmonių, kurie nebuvo patekę į rizikos zonas, sveikatos stoviu“, – BNS sakė viceministras Algirdas Šešelgis.
Pasak jo, tam sudaryta darbo grupė, kuri jau gavo leidimus tyrimams bei sudarė priemonių planą ir grafiką, tyrimai bus atlikti per 23 mėnesius.
„Dabar bus skelbiamas konkursas, mokslininkai pradės tyrimus (...) Kai tik pinigai pasieks mus, iškart skelbsime konkursą, viso šito koordinatorė yra Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“, – teigė viceministras.
Tyrimo metu ketinama patikrinti šimto gaisrą gesinusių ugniagesių, šimto Alytaus mieste ir rajone gyvenančių žmonių sveikata. Šiuos duomenis planuojama sulyginti su šimto gaisro teritorijoje negyvenančių žmonių sveikatos rodmenimis.
„Jeigu yra tam tikras poveikis, mokslininkai galėtų duoti rekomendacijas, kaip tie žmonės turėtų elgtis, kad ilgesniame laiko tarpe jie galėtų to negalavimo neturėti arba tos rizikos išvengti ateity“, – tvirtino A. Šešelgis.
Vyriausybė iš viso praėjusią savaitę gaisro padariniams skyrė beveik 1,14 mln. eurų iš valstybės rezervo.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Alytaus mieste ir rajone dėl spalį vykusio gaisro iki šiol paskelbta ekstremali situacija.
