Ekspertų grupė parengs ataskaitą, kurioje bus pateikiamos rekomendacijos šiems miestams, į kurias atsižvelgdami jie turės užbaigti savo paraiškas.
Po galutinės atrankos, kuri vyks 2017 metų pavasarį, ekspertų grupė susitars dėl vieno Lietuvos miesto, kuriam bus suteiktas Europos kultūros sostinės 2022 vardas.
Klaipėda konkurse dalyvauja kartu su Neringa ir Palanga, projekto šūkis – „Kylam į vėją“. Šiam projektui Klaipėda yra numačiusi 15 mln. eurų, o bendras trijų miestų paraiškos biudžetas turėtų siekti 30 mln. eurų.
Kauno savivaldybė paraišką teikia drauge su Kauno rajonu. Kauno miestas projektui yra numatęs 12 mln. eurų, Kauno rajonas – dar 4 mln. eurų. Kaunas ruošiasi programai, pabrėždamas savo virsmą iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę, siūlomame projekte planuojama kurti vientisą miesto naratyvą su europietiškosios tapatybės apmąstymu.
Iš viso paraiškas tapti Europos kultūros sostine pateikė šešios savivaldybės – Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais Europos kultūros sostinėmis galės tapti po vieną Lietuvos ir Liuksemburgo miestą.
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius. Tais metais Lietuvą ištiko ekonominė krizė, o pati programa sulaukė prieštaringų vertinimų.
