Ginčams dėl dvigubos pilietybės įstatymo tebeverdant, politikai patys susiplakė, ar reikia aiškintis projektų atitiktį šalies Konstitucijai, ar vis dėlto – ne.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad ankstesnis Pilietybės įstatymas, kurį rengė Arminas Lydeka, prieštarauja Konstitucijai, nes apėmė pernelyg daug „atskirų atvejų“, kada galima turėti dvigubą pilietybę. Tie „atskiri atvejai“ dvigubą pilietybę padarė norma visiems svetur gyvenantiems lietuviams. Tada A. Lydekos vadovaujama darbo grupė pataisė įstatymą palikdama dvigubos pilietybės galimybę Europos Sąjungos šalyse gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Tačiau tokios įstatymo pataisos susilaukė irgi kritikos, esą šitaip būtų atimama prigimtinė viso pasaulio lietuvių teisė į Lietuvos pilietybę.
Dėl to dabartiniame įstatymo projekto variante numatytos septynios žmonių grupės, galinčios pretenduoti turėti dvigubą pilietybę.Tačiau įstatymo projektą vertinę teisininkai įspėjo, kad jis irgi gali prieštarauti Konstitucinio Teismo nutarimui, esą dviguba pilietybė turi būti reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys.
Po gausios kritikos naujam Pilietybės įstatymo projektui Seimo Užsienio reikalų komitetas buvo nusprendęs, jog reikia kreiptis į Vyriausybę išsamios išvados.
Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis portalui „Balsas.lt“ sakė, jog nepaisant ilgų debatų, vis dėlto buvo nutarta į Vyriausybę dėl išvadų nesikreipti. „Mano žiniomis, valdyba atsisakė kreiptis į Vyriausybę “, - sakė A. Ažubalis.
Kodėl siekiama, kad būtų pritarta tokiam įstatymo projektui, A. Ažubalis negalėjo pasakyti. „Man atrodo, kad tą įstatymo projektą stumia... Kada keturios institucijos skirtingai ir nepriklausomai sako, jog jis prieštarauja Konstitucijai, aš nematau jokio kito pateisinimo“, - teigė jis.
Tuo tarpu komiteto narys Petras Auštrevičius portalui „Balsas.lt“ teigė, kad Užsienio reikalų komiteto iniciatyva buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl išvadų.
P. Auštrevičius nebuvo girdėjęs, kad valdyba būtų atsisakiusi kreiptis: „Atsisakyta? Aš tai manau, kad jeigu komitetas priėmė tą sprendimą, jis turi būti įgyvendintas“, - stebėjosi P.Auštrevičius.
Žmogaus teisių komitetas, kuriam vadovauja Arminas Lydeka, patobulintą Pilietybės įstatymo projektą ketina teikti jį svarstyti Seimui. Projekte numatomi atskiri atvejai, kada yra galima dviguba pilietybė.
Seimo Užsienio reikalų komitetas turėjo pareikšti savo nuomonę dėl šio įstatymo redakcijos ir pritarė tam, kad atsižvelgus į teisininkų pastabas, būtų prašoma Vyriausybės išvados.
Pasak Armino Lydekos, projekte, kuris dabar svarstomas, numatytos septynios žmonių grupės, galinčios pretenduoti turėti dvigubą pilietybę.
Pilietybė gali būti suteikiama prezidento dekretu. Taip pat Lietuvos pilietybę gali turėti per okupacijos laikotarpį 1940 - 1990 metais iš Lietuvos pabėgę asmenys ir trijų kartų palikuonys. „Tai daugiausiai asmenys, gyvenantys Amerikoje, Vokietijoje, Australijoje“, - sakė A. Lydeka.
Pasak jo, įstatymas numato, kad Lietuvos pilietybę gali turėti Lietuvos piliečio vaikas, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvoje, ar užsienyje. Tai Airija, Amerika. Tarkime vaikai įgijo Airijos pilietybę, bet nepaisant to gali turėti ir Lietuvos.
A. Lydekos teigimu, dviguba pilietybė būtų numatoma Lietuvai pasirašius tarptautines sutartis. Tada pagal tos sutarties sąlygas asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę. Anot jo, Lietuvai ir Japonijai pasirašius susitarimą, į abiejų šalių pilietybę galėtų pretenduoti tiek japonų kilmės asmenys, gyvenantys Lietuvoje, tiek Lietuvos asmenys, gyvenantys Japonijoje.
Paklaustas, kaip ir kas pasirašytų Lietuvos vardu tokias sutartis, A.Lydeka teigė, jog „tam yra numatyta visa procedūra“.
Pagal naują Pilietybės įstatymo projektą, dviguba pilietybė būtų prieinama už Lietuvos ribų tradiciškai gausiai gyvenantiems lietuviams. „Tai būtų Baltarusija, Lenkija, Latvija, Kaliningrado sritis“, - teigė A. Lydeka.
Žmogaus teisių komiteto narys Petras Gražulis mano, kad lengvas pilietybės dalinimas yra rizikingas, tačiau teigia, kad esama įvairių argumentų. „Šituo klausimu yra daug svarstyta. Yra daug argumentų už, yra daug prieš“, - sako P.Gražulis.
Tiesa, P. Gražulis nėra tikras, ar toks įstatymas paskatintų į Lietuvą grįžti emigravusius šalies piliečius. „Aš manau, kad tai nei paskatins, nei... Neturiu tvirtos nuomonės“, - P. Gražulis.
Ko tada siekiama projekte numatyta išlyga, kad dvigubą pilietybę galės turėti ir asmenys iš kitų valstybių, su kuriomis Lietuva ribojasi, Seimo narys taip pat negalėjo įvardinti. Taip pat jis negalėjo pasakyti, ar tokios pilietybės gavimo išlygos netaps paskata Rusijai plėsti savo įtaką šalyje. „Nemanau, kad tai paskatintų Rusijos įtaką Lietuvoje, vis tik žmonės yra gyvenę Lietuvoje, su Lietuva susiję, jų šaknys čia“, - sako P.Gražulis.
