Šalies ežeruose ir tvenkiniuose dėl deguonies stokos žūsta žuvys.
Aplinkos ministerijos duomenimis, daugelio ežerų vandens temperatūra paviršiuje siekė 26-27 laipsnius, dėl intensyvaus fitoplanktono vystymosi sumažėjo vandens skaidrumas. Dėl vandens "žydėjimo" metu besikaupiančių organinių medžiagų gilesniuose vandens sluoksniuose, kurių nebepasiekia saulės šviesa, ėmė stigti deguonies.
Antai Avilio, Ažvinčio, Alnio, Prūto, Drūkšių ežeruose maždaug septynių metrų gylyje ir giliau deguonies nebeaptikta. Tokiomis sąlygomis kyla pavojus šaltamėgėms žuvims - seliavoms, vėgėlėms.
Užfiksuotas seliavų kritimas Drūkšių ežero įlankoje ties Tilžės kaimu. Ištyrus vandenį nustatyta, kad penkių metrų gylyje ir giliau iki pat dugno (33 m) deguonies beveik nebebuvo (0-0,3 mg/l). Manoma, kad seliavos galėjo žūti dėl deguonies trūkumo gilesniuose vandens sluoksniuose ir aukštos temperatūros paviršiuje.
Beje, liepos antroje pusėje palankus deguonies režimas dar buvo išlikęs Lūšių, Stirnių, Luodžio, Ūsių, Aiseto ežeruose. Tirtuose Utenos regiono ežeruose nenustatyta cheminių vandens kokybės rodiklių ribinių verčių viršijimų, išskyrus seklų Svirkų ežerą Ignalinos rajone.
