Projekto rengėjai - Lietuvos žurnalistikos centras
Projekto rėmėjai - Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
REKLAMA
REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Popieriuje ir ekrane
Šiuolaikinės informacinės technologijos sukuria vieningą erdvę, kurioje visų formų (rašytinė, garso, vaizdo) informacija paverčiama į skaitmeninį formatą. Internete skaitmeniniai žiniasklaidos produktai įveikia ankstesnius laiko ir erdvės apribojimus. Nei laikas išplatinti laikraščius, nei tam reikalingi finansiniai ištekliai, nei erdvė, ribojanti laikraščio, televizijos ar radijo turinio platinimą, nėra kliūtys informacijos platintojams ir jos vartotojams.
Svarbiu šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių požymiu galima laikyti vartotojo susiejimą su ekranu: kompiuterio, televizoriaus ar mobiliojo telefono. Žiniasklaidos verslas vis labiau integruojasi su telekomunikacijų, buitinės technikos, kompiuterių, programinės įrangos industrijomis. Atsiranda nauja rinka, kurioje susipina įrangos ir turinio pramonės. Interneto žiniasklaida, anksčiau pretendavusi išstumti iš rinkos tradicines žiniasklaidos priemones, dabar tampa labiau panaši į tradicinių žiniasklaidos rūšių platinimo kanalą, iš dalies keičiantį žiniasklaidos ekonomikos struktūrą, redakcijų darbą ir žurnalistų veiklą. Tradicinių laikraščių versijos internete suteikia galimybę vartotojui gauti informaciją kitokiu būdu. Laikraščių turinio sklaida internete gali virsti papildomomis pajamomis ir padėti plėtoti auditoriją.
Amerikiečiai rodo pavyzdį
Interneto pradžios šalies – JAV – spaudos rinkos lyderiai neužleidžia šių pozicijų ir virtualioje erdvėje. Didžiausią tiražą turinčių JAV dienraščių penketuko (USA Today, The Wall Street Journal, The New York Times, Los Angeles Times, The Washington Post) interneto svetainės yra dažniau lankomos nei kitų laikraščių.
Dienraščio The Wall Street Journal informacijos sklaidos koncepcija demonstruoja pavyzdį, kaip spaudos ir interneto kovą rinkoje galima paversti partneryste, kurioje jaunajam internetui suteikiama pirmenybė skleisti operatyvias žinias, o šimtametę patirtį sukaupusiai tradicinei spaudai skiriamas išminčiaus analitiko vaidmuo. Šis atvejis vertas platesnio aptarimo.
2007 m. sausio 2 d. JAV dienraščio The Wall Street Journal numeryje leidėjas L. Gordon’as Crovitz’as skaitytojams pranešė, kad tai didžiausių nuo 1889 m. einančio dienraščio pokyčių diena. Atnaujinę laikraščio dizainą ir sumažinę puslapio plotį, The Wall Street Journal leidėjai aiškiai deklaravo naują laikraščio informacinės erdvės struktūrinio pokyčio politiką, kurios esmė – popierinės ir internetinės versijų funkcijų paskirstymas. Svarbiausias internetinio dienraščio The Wall Street Journal Online tikslas – skelbti tai, kas atsitiko šią akimirką, o jo prosenelis popierinis leidinys daugiausia dėmesio turi skirti analizei, aiškinimui to, ką naujienos reiškia. Tiems, kurie neturėjo laiko naršyti internete, popieriuje pateikiama informacija apie tai, kas įvyko vakar.
The Wall Street Journal informacijos srautų iškristalizavimą paskatino milžiniški naujienų vartotojų įpročių pokyčiai. Vartotoją iš įvairių elektroninių šaltinių pasiekia nuolat atnaujinama informacija, todėl jam nėra prasmės rytdienos laikraštyje ieškoti tos pačios informacijos. Nauja redakcijos politika nebuvo spontaniška. Dar iki reformos faktų, tendencijų ir idėjų analizė užėmė daugiau nei pusę šio dienraščio turinio. Šių metų pradžioje The Wall Street Journal teigė turintis tikslą 80 proc. popierinio leidinio vietos skirti analitinei žurnalistikai, likusią – tam, kad skaitytojas nepraleistų ko nors svarbaus iš praėjusios dienos įvykių.
Įgyvendindama interneto ir spaudos partnerystės koncepciją, The Wall Street Journal redakcija taip pat realizuoja jaunųjų vadybininkų švietimo programą, kurios esmė – išaiškinti, ar skaitantys žinias internete ir popieriniame leidinyje yra labiau informuoti nei tik interneto vartotojai.
Situacija Lietuvoje iš esmės skiriasi nuo JAV, nes dar ne visi mūsų nacionaliniai dienraščiai turi interneto svetaines. Interneto ir spausdintos dienraščio versijų aspektu progresyviausios yra Lietuvos ryto ir Verslo žinių koncepcijos.
Viską galintis žurnalistas
Informacinių technologijų plėtra paskatino pokyčius organizuojant redakcijų darbą: įkurti atskiri padaliniai arba žurnalistai rašo abejoms leidinių versijoms. Internete atsiveria papildomos teksto plėtimo galimybės, pasitelkiant nuotraukų archyvą, filmuotus siužetus. Šiuolaikinis žurnalistas gali parengti galutinę produkto versiją, kuri gali būti dedama į internetą, spausdinama ar tiesiogiai transliuojama palydoviniais ryšiais.
Šiuos žiniasklaidos darbo pokyčius galime iliustruoti tiesioginės britų BBC, amerikiečių CNN ir prancūzų TV5 televizijų transliacijų pavyzdžiu gegužės mėnesį vykusių prezidento rinkimų metu. Užsidarius rinkimų apylinkėms, būsimo prezidento Nicolas Sarkozy limuziną lydėjo būrys motociklininkų: policininkai ir žurnalistai su filmavimo kameromis (komandoje buvo vairuotojas ir operatorius).
Tiesiogiai perduodant informaciją tapo nereikalingos kai kurios technologinės grandys (įrašymas, montavimas). Tai, ką darydavo keletas žmonių, dabar atlieka vienas žurnalistas. Investuodamos į technologijas, žiniasklaidos bendrovės supaprastino informacijos rinkimo, apdorojimo ir saugojimo procesą. Tai būdinga visų rūšių žiniasklaidai.
Interneto leidinyje kuriamas nenutrūkstamas informacijos ciklas, žurnalistai pamainomis dirba visą parą, internete pasirodžiusios naujienos tampa spaudos publikacijų pagrindu. Kai karštosios naujienos paliekamos internetui, nėra rizikos pažeisti laikraščio spausdinimo ir platinimo grafiko ir dėl to mokėti baudas spausdintojams ar platintojams.
Susiliejant žiniasklaidos rūšims, žurnalistas tampa universalus. Jis turi mokėti ne tik rašyti, bet ir lengvai naudotis kitomis technologijomis: maketuoti, ruošti vaizdo informaciją (fotografuoti, filmuoti, montuoti ir įgarsinti). Žiniasklaida kuria naujas grįžtamojo ryšio formas: skaitytojų apklausas internete, žurnalistų ir skaitytojų diskusijų grupes, forumus. Anksčiau laiškas ar skambutis mažai tegalėjo paveikti turinį, dabartinis interneto vartotojas pats gali reikšti nuomones, kurti.
Kompiuterinės programos leidžia tiksliau sužinoti auditorijos skonius ir pomėgius ir reklamos užsakovams pateikti konkretesnę informaciją apie vartotojų grupes.
Čia apžvelgtos informacinių technologijų ir tradicinės žiniasklaidos susiliejimo tendencijos leidžia teigti, kad iš esmės kinta informacijos sklaidos kanalai, ekonomika, žurnalisto darbo pobūdis, informacijos pateikimo formos.
Autorius yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius
Šiuolaikinės informacinės technologijos sukuria vieningą erdvę, kurioje visų formų (rašytinė, garso, vaizdo) informacija paverčiama į skaitmeninį formatą. Internete skaitmeniniai žiniasklaidos produktai įveikia ankstesnius laiko ir erdvės apribojimus. Nei laikas išplatinti laikraščius, nei tam reikalingi finansiniai ištekliai, nei erdvė, ribojanti laikraščio, televizijos ar radijo turinio platinimą, nėra kliūtys informacijos platintojams ir jos vartotojams.
Svarbiu šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių požymiu galima laikyti vartotojo susiejimą su ekranu: kompiuterio, televizoriaus ar mobiliojo telefono. Žiniasklaidos verslas vis labiau integruojasi su telekomunikacijų, buitinės technikos, kompiuterių, programinės įrangos industrijomis. Atsiranda nauja rinka, kurioje susipina įrangos ir turinio pramonės. Interneto žiniasklaida, anksčiau pretendavusi išstumti iš rinkos tradicines žiniasklaidos priemones, dabar tampa labiau panaši į tradicinių žiniasklaidos rūšių platinimo kanalą, iš dalies keičiantį žiniasklaidos ekonomikos struktūrą, redakcijų darbą ir žurnalistų veiklą. Tradicinių laikraščių versijos internete suteikia galimybę vartotojui gauti informaciją kitokiu būdu. Laikraščių turinio sklaida internete gali virsti papildomomis pajamomis ir padėti plėtoti auditoriją.
Amerikiečiai rodo pavyzdį
Interneto pradžios šalies – JAV – spaudos rinkos lyderiai neužleidžia šių pozicijų ir virtualioje erdvėje. Didžiausią tiražą turinčių JAV dienraščių penketuko (USA Today, The Wall Street Journal, The New York Times, Los Angeles Times, The Washington Post) interneto svetainės yra dažniau lankomos nei kitų laikraščių.
Dienraščio The Wall Street Journal informacijos sklaidos koncepcija demonstruoja pavyzdį, kaip spaudos ir interneto kovą rinkoje galima paversti partneryste, kurioje jaunajam internetui suteikiama pirmenybė skleisti operatyvias žinias, o šimtametę patirtį sukaupusiai tradicinei spaudai skiriamas išminčiaus analitiko vaidmuo. Šis atvejis vertas platesnio aptarimo.
2007 m. sausio 2 d. JAV dienraščio The Wall Street Journal numeryje leidėjas L. Gordon’as Crovitz’as skaitytojams pranešė, kad tai didžiausių nuo 1889 m. einančio dienraščio pokyčių diena. Atnaujinę laikraščio dizainą ir sumažinę puslapio plotį, The Wall Street Journal leidėjai aiškiai deklaravo naują laikraščio informacinės erdvės struktūrinio pokyčio politiką, kurios esmė – popierinės ir internetinės versijų funkcijų paskirstymas. Svarbiausias internetinio dienraščio The Wall Street Journal Online tikslas – skelbti tai, kas atsitiko šią akimirką, o jo prosenelis popierinis leidinys daugiausia dėmesio turi skirti analizei, aiškinimui to, ką naujienos reiškia. Tiems, kurie neturėjo laiko naršyti internete, popieriuje pateikiama informacija apie tai, kas įvyko vakar.
The Wall Street Journal informacijos srautų iškristalizavimą paskatino milžiniški naujienų vartotojų įpročių pokyčiai. Vartotoją iš įvairių elektroninių šaltinių pasiekia nuolat atnaujinama informacija, todėl jam nėra prasmės rytdienos laikraštyje ieškoti tos pačios informacijos. Nauja redakcijos politika nebuvo spontaniška. Dar iki reformos faktų, tendencijų ir idėjų analizė užėmė daugiau nei pusę šio dienraščio turinio. Šių metų pradžioje The Wall Street Journal teigė turintis tikslą 80 proc. popierinio leidinio vietos skirti analitinei žurnalistikai, likusią – tam, kad skaitytojas nepraleistų ko nors svarbaus iš praėjusios dienos įvykių.
Įgyvendindama interneto ir spaudos partnerystės koncepciją, The Wall Street Journal redakcija taip pat realizuoja jaunųjų vadybininkų švietimo programą, kurios esmė – išaiškinti, ar skaitantys žinias internete ir popieriniame leidinyje yra labiau informuoti nei tik interneto vartotojai.
Situacija Lietuvoje iš esmės skiriasi nuo JAV, nes dar ne visi mūsų nacionaliniai dienraščiai turi interneto svetaines. Interneto ir spausdintos dienraščio versijų aspektu progresyviausios yra Lietuvos ryto ir Verslo žinių koncepcijos.
Viską galintis žurnalistas
Informacinių technologijų plėtra paskatino pokyčius organizuojant redakcijų darbą: įkurti atskiri padaliniai arba žurnalistai rašo abejoms leidinių versijoms. Internete atsiveria papildomos teksto plėtimo galimybės, pasitelkiant nuotraukų archyvą, filmuotus siužetus. Šiuolaikinis žurnalistas gali parengti galutinę produkto versiją, kuri gali būti dedama į internetą, spausdinama ar tiesiogiai transliuojama palydoviniais ryšiais.
Šiuos žiniasklaidos darbo pokyčius galime iliustruoti tiesioginės britų BBC, amerikiečių CNN ir prancūzų TV5 televizijų transliacijų pavyzdžiu gegužės mėnesį vykusių prezidento rinkimų metu. Užsidarius rinkimų apylinkėms, būsimo prezidento Nicolas Sarkozy limuziną lydėjo būrys motociklininkų: policininkai ir žurnalistai su filmavimo kameromis (komandoje buvo vairuotojas ir operatorius).
Tiesiogiai perduodant informaciją tapo nereikalingos kai kurios technologinės grandys (įrašymas, montavimas). Tai, ką darydavo keletas žmonių, dabar atlieka vienas žurnalistas. Investuodamos į technologijas, žiniasklaidos bendrovės supaprastino informacijos rinkimo, apdorojimo ir saugojimo procesą. Tai būdinga visų rūšių žiniasklaidai.
Interneto leidinyje kuriamas nenutrūkstamas informacijos ciklas, žurnalistai pamainomis dirba visą parą, internete pasirodžiusios naujienos tampa spaudos publikacijų pagrindu. Kai karštosios naujienos paliekamos internetui, nėra rizikos pažeisti laikraščio spausdinimo ir platinimo grafiko ir dėl to mokėti baudas spausdintojams ar platintojams.
Susiliejant žiniasklaidos rūšims, žurnalistas tampa universalus. Jis turi mokėti ne tik rašyti, bet ir lengvai naudotis kitomis technologijomis: maketuoti, ruošti vaizdo informaciją (fotografuoti, filmuoti, montuoti ir įgarsinti). Žiniasklaida kuria naujas grįžtamojo ryšio formas: skaitytojų apklausas internete, žurnalistų ir skaitytojų diskusijų grupes, forumus. Anksčiau laiškas ar skambutis mažai tegalėjo paveikti turinį, dabartinis interneto vartotojas pats gali reikšti nuomones, kurti.
Kompiuterinės programos leidžia tiksliau sužinoti auditorijos skonius ir pomėgius ir reklamos užsakovams pateikti konkretesnę informaciją apie vartotojų grupes.
Čia apžvelgtos informacinių technologijų ir tradicinės žiniasklaidos susiliejimo tendencijos leidžia teigti, kad iš esmės kinta informacijos sklaidos kanalai, ekonomika, žurnalisto darbo pobūdis, informacijos pateikimo formos.
Autorius yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius
Šis tekstas yra „Projekto Ž“ dalis
Šiuolaikinės informacinės technologijos sukuria vieningą erdvę, kurioje visų formų (rašytinė, garso, vaizdo) informacija paverčiama į skaitmeninį formatą. Internete skaitmeniniai žiniasklaidos produktai įveikia ankstesnius laiko ir erdvės apribojimus. Nei laikas išplatinti laikraščius, nei tam reikalingi finansiniai ištekliai, nei erdvė, ribojanti laikraščio, televizijos ar radijo turinio platinimą, nėra kliūtys informacijos platintojams ir jos vartotojams.
Svarbiu šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių požymiu galima laikyti vartotojo susiejimą su ekranu: kompiuterio, televizoriaus ar mobiliojo telefono. Žiniasklaidos verslas vis labiau integruojasi su telekomunikacijų, buitinės technikos, kompiuterių, programinės įrangos industrijomis. Atsiranda nauja rinka, kurioje susipina įrangos ir turinio pramonės. Interneto žiniasklaida, anksčiau pretendavusi išstumti iš rinkos tradicines žiniasklaidos priemones, dabar tampa labiau panaši į tradicinių žiniasklaidos rūšių platinimo kanalą, iš dalies keičiantį žiniasklaidos ekonomikos struktūrą, redakcijų darbą ir žurnalistų veiklą. Tradicinių laikraščių versijos internete suteikia galimybę vartotojui gauti informaciją kitokiu būdu. Laikraščių turinio sklaida internete gali virsti papildomomis pajamomis ir padėti plėtoti auditoriją.
Amerikiečiai rodo pavyzdį
Interneto pradžios šalies – JAV – spaudos rinkos lyderiai neužleidžia šių pozicijų ir virtualioje erdvėje. Didžiausią tiražą turinčių JAV dienraščių penketuko (USA Today, The Wall Street Journal, The New York Times, Los Angeles Times, The Washington Post) interneto svetainės yra dažniau lankomos nei kitų laikraščių.
Dienraščio The Wall Street Journal informacijos sklaidos koncepcija demonstruoja pavyzdį, kaip spaudos ir interneto kovą rinkoje galima paversti partneryste, kurioje jaunajam internetui suteikiama pirmenybė skleisti operatyvias žinias, o šimtametę patirtį sukaupusiai tradicinei spaudai skiriamas išminčiaus analitiko vaidmuo. Šis atvejis vertas platesnio aptarimo.
2007 m. sausio 2 d. JAV dienraščio The Wall Street Journal numeryje leidėjas L. Gordon’as Crovitz’as skaitytojams pranešė, kad tai didžiausių nuo 1889 m. einančio dienraščio pokyčių diena. Atnaujinę laikraščio dizainą ir sumažinę puslapio plotį, The Wall Street Journal leidėjai aiškiai deklaravo naują laikraščio informacinės erdvės struktūrinio pokyčio politiką, kurios esmė – popierinės ir internetinės versijų funkcijų paskirstymas. Svarbiausias internetinio dienraščio The Wall Street Journal Online tikslas – skelbti tai, kas atsitiko šią akimirką, o jo prosenelis popierinis leidinys daugiausia dėmesio turi skirti analizei, aiškinimui to, ką naujienos reiškia. Tiems, kurie neturėjo laiko naršyti internete, popieriuje pateikiama informacija apie tai, kas įvyko vakar.
The Wall Street Journal informacijos srautų iškristalizavimą paskatino milžiniški naujienų vartotojų įpročių pokyčiai. Vartotoją iš įvairių elektroninių šaltinių pasiekia nuolat atnaujinama informacija, todėl jam nėra prasmės rytdienos laikraštyje ieškoti tos pačios informacijos. Nauja redakcijos politika nebuvo spontaniška. Dar iki reformos faktų, tendencijų ir idėjų analizė užėmė daugiau nei pusę šio dienraščio turinio. Šių metų pradžioje The Wall Street Journal teigė turintis tikslą 80 proc. popierinio leidinio vietos skirti analitinei žurnalistikai, likusią – tam, kad skaitytojas nepraleistų ko nors svarbaus iš praėjusios dienos įvykių.
Įgyvendindama interneto ir spaudos partnerystės koncepciją, The Wall Street Journal redakcija taip pat realizuoja jaunųjų vadybininkų švietimo programą, kurios esmė – išaiškinti, ar skaitantys žinias internete ir popieriniame leidinyje yra labiau informuoti nei tik interneto vartotojai.
Situacija Lietuvoje iš esmės skiriasi nuo JAV, nes dar ne visi mūsų nacionaliniai dienraščiai turi interneto svetaines. Interneto ir spausdintos dienraščio versijų aspektu progresyviausios yra Lietuvos ryto ir Verslo žinių koncepcijos.
Viską galintis žurnalistas
Informacinių technologijų plėtra paskatino pokyčius organizuojant redakcijų darbą: įkurti atskiri padaliniai arba žurnalistai rašo abejoms leidinių versijoms. Internete atsiveria papildomos teksto plėtimo galimybės, pasitelkiant nuotraukų archyvą, filmuotus siužetus. Šiuolaikinis žurnalistas gali parengti galutinę produkto versiją, kuri gali būti dedama į internetą, spausdinama ar tiesiogiai transliuojama palydoviniais ryšiais.
Šiuos žiniasklaidos darbo pokyčius galime iliustruoti tiesioginės britų BBC, amerikiečių CNN ir prancūzų TV5 televizijų transliacijų pavyzdžiu gegužės mėnesį vykusių prezidento rinkimų metu. Užsidarius rinkimų apylinkėms, būsimo prezidento Nicolas Sarkozy limuziną lydėjo būrys motociklininkų: policininkai ir žurnalistai su filmavimo kameromis (komandoje buvo vairuotojas ir operatorius).
Tiesiogiai perduodant informaciją tapo nereikalingos kai kurios technologinės grandys (įrašymas, montavimas). Tai, ką darydavo keletas žmonių, dabar atlieka vienas žurnalistas. Investuodamos į technologijas, žiniasklaidos bendrovės supaprastino informacijos rinkimo, apdorojimo ir saugojimo procesą. Tai būdinga visų rūšių žiniasklaidai.
Interneto leidinyje kuriamas nenutrūkstamas informacijos ciklas, žurnalistai pamainomis dirba visą parą, internete pasirodžiusios naujienos tampa spaudos publikacijų pagrindu. Kai karštosios naujienos paliekamos internetui, nėra rizikos pažeisti laikraščio spausdinimo ir platinimo grafiko ir dėl to mokėti baudas spausdintojams ar platintojams.
Susiliejant žiniasklaidos rūšims, žurnalistas tampa universalus. Jis turi mokėti ne tik rašyti, bet ir lengvai naudotis kitomis technologijomis: maketuoti, ruošti vaizdo informaciją (fotografuoti, filmuoti, montuoti ir įgarsinti). Žiniasklaida kuria naujas grįžtamojo ryšio formas: skaitytojų apklausas internete, žurnalistų ir skaitytojų diskusijų grupes, forumus. Anksčiau laiškas ar skambutis mažai tegalėjo paveikti turinį, dabartinis interneto vartotojas pats gali reikšti nuomones, kurti.
Kompiuterinės programos leidžia tiksliau sužinoti auditorijos skonius ir pomėgius ir reklamos užsakovams pateikti konkretesnę informaciją apie vartotojų grupes.
Čia apžvelgtos informacinių technologijų ir tradicinės žiniasklaidos susiliejimo tendencijos leidžia teigti, kad iš esmės kinta informacijos sklaidos kanalai, ekonomika, žurnalisto darbo pobūdis, informacijos pateikimo formos.
Autorius yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius
Šis tekstas yra „Projekto Ž“ dalis
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą