Nei pažadas atlyginti padarytus nuostolius, nei skundai pablogėjusia sveikata neišgelbėjo Lietuvos degalinėse įžūliai siautėjusio ginkluoto plėšiko. Kauno apygardos teismas paliko galioti pirmesnio teismo nuosprendį, kuriuo marijampolietis Giedrius Dambrauskas (45 m.) pasiųstas kalėti pusaštuntų metų.
Plėšė direktorius
Per keturias paras – 11 apiplėštų ar tik pasikėsintų apiplėšti degalinių, 11 išgąsdintų degalinių operatorių (kai kurie jų po to metė turėtą darbą), daugiau negu 10 tūkstančių litų grobis. Marijampolė, Kalvarija, Prienai, Kaišiadorys, Vilnius, Jurbarkas, Raseiniai, Alytus, vėl Prienai – toks šių 2010-ųjų spalio pabaigoje įvykdytų nusikaltimų geografinis žemėlapis, pagal kurį kasdien vis į kitą rajoną keliavo, kol galiausiai įkliuvo, kaukėtas ir ginkluotas plėšikas.
Pagal visų apiplėšimų braižą iškart neabejota, kad plėšikavo ta pati organizuota nusikaltėlių grupė, bet vėliau paaiškėjo, kad degalines šiurpino vienišas plėšikas, po Lietuvą važinėjęs žmonos lengvuoju automobiliu, kurį prieš suplanuotą išpuolį pasilikdavo atokiau. Dienomis plėšikas miegodavo, suskaičiavęs grobį, o naktimis ar paryčiais išsiruošdavo į naują žygį.
Plėšikas, į jo gaudynes įsijungus gausioms policininkų pajėgoms, buvo sučiuptas vienuose lošimo namuose Vilniuje. Gali būti, kad tame krašte ruošėsi naujam išpuoliui degalinėje. Su savimi turėjo per 7000 litų – tikino, kad ką tik išlošęs juos kazino.
Nuo tada G. Dambrauskas įkurdintas už grotų. Savo kaltės jis neneigė, bet siekė kuo švelnesnės bausmės. Tačiau jau du teismai jo neišgirdo. Dar yra viena galimybė – skųstis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
„Man labai reikėjo daug pinigų – turėjau didelių skolų“, – tik taip savo „žygdarbius“ paaiškino įkliuvęs G. Dambrauskas. Anksčiau jau tris kartus teistas, kadaise aukštesnįjį išsilavinimą įgijęs, šeimą turintis vyras tuo metu buvo uždarosios akcinės bendrovės „Investus“ (statybos, mašinų remontas) direktorius.
Pirmiau – repeticija
Skolų prislėgtas direktorius, būdamas teistas už nelegalių migrantų gabenimą ir tuo metu įtartas keliose sukčiavimo bylose, į žygį po Lietuvos degalines leidosi padaręs „repeticiją“. Pirmiausia G. Dambrauskas, veidą slėpdamas po kauke, vieną vėlų vakarą užsuko į prie Marijampolės, Adomiškių kaime, esančią degalinę ir, atkišęs pistoletą, operatorei sušuko atiduoti pinigus. Iškart po to nusitraukė kaukę ir juokdamasis moteriai pasakė, jog tai buvo pokštas – esą jis tik susilažinęs su draugais, kad degalinėje „pagąsdins bobas“, o ginklas jo netikras.
Nusipirkęs kramtomosios gumos, „juokdarys“ išėjo. Operatorė nesikreipė į policiją, nes ir jai įvykis atrodė tik kaip nevykėlio pokštas.
Moteris į pareigūnus kreipėsi tik po kelių dienų, kai išgirdo, jog Lietuvos degalinėse siaučia nesugaunamas ginkluotas plėšikas. Tuomet jis buvo vadinamas geraširdžiu – kad nežaloja ir nežudo užkluptų degalinių operatorių.
Adomiškių degalinės operatorės pranešimas buvo vienas iš pagrindinių siūlų, pagal kuriuos Marijampolės, Kalvarijos ir Vilniaus kriminalistai, suvieniję žinias ir jėgas, po keturių parų išpuolių penktąją sėkmingai sulaikė įtariamąjį. Mat šį kaukę nusiėmusį klientą užfiksavo Adomiškių degalinėje „dirbanti“ vaizdo kamera. Plėšikas buvo „įamžintas“ ir kitose degalinėse.
Plėšdamas įžūlėjo
Degalines šturmavusiam plėšikui, kuris naujam išpuoliui rinkosi laiką, kai degalinėse likdavo dirbti tik vienas darbuotojas, sekėsi ne visais atvejais. Trijose degalinėse kaukėtasis ir ginkluotasis nieko nepešė, nes arba jose tuo metu nebuvo pinigų, arba užpuolikui sugebėta pasipriešinti.
Pirmasis „krikštas“ buvo patį pirmąjį vakarą, kai po „repeticijos“ prie Marijampolės G. Dambrauskas patraukė į kaimyninę Kalvarijos savivaldybę – į degalinę Kreivukės kaime. Čia operatorius, išvydęs per langelį įkištą pistoletą ir išgirdęs plėšiko komandą atiduoti pinigus, nesutriko ir akimirksniu taip stipriai trenkė uždaromu langeliu plėšikui per ginkluotą ranką, kad suvaitojęs užpuolikas pradėjo prašyti paleisti ir atleido ginklą. Beginklis plėšikas galvotrūkčiais nėrė į lauką ir nubėgo gilyn į tamsą. Bet jo dujinis pistoletas liko pas operatorių. Teisme G. Dambrauskas tikino, kad tą pistoletą jam buvo paskolinęs jo buto nuomininkas.
Po nesėkmės plėšikas nepasuko namo – jis greitai pasirūpino antru šaunamuoju ginklu ir patraukė į kitą pusę – Vilniaus link. Pakeliui, kaip minėta, keturias paras „vizitavo“ vis kitas degalines. Nemenko kūno sudėjimo vyras buvo linkęs gąsdinti tik moteris operatores – iš visų užpultųjų buvo tik trys vyrai.
Kai spalio 24-osios vėlų vakarą buvo įvykdytas degalinės apiplėšimas Ignacavos kaime (Prienų r.), pareigūnai buvo sunerimę: iki tol plėšikas, visur tik grasinęs ginklu, čia jau šaudė – į operatorės (36 m.) pusę iššovė keturis kartus ir pagrobė 4000 litų. Laimei, moteris nebuvo sužalota. Užtat pareigūnų įsigąsdinta, kad įžūlėjantis plėšikas per kitą išpuolį gali ir nužudyti. Bet kaip tik tada įtariamasis buvo sulaikytas.
Liko be mašinos
Be griežtos laisvės atėmimo bausmės, G. Dambrauskas teismo įpareigotas atlyginti žalą degalinėms bei jų darbuotojams – iš viso per 10 660 litų. Teisme jis žadėjo, kad tai padaryti padės namiškiai. Civiliniams ieškiniams padengti bus panaudoti ir 7320 litų, kuriuos plėšikas su savimi turėjo per sulaikymą.
Teismas dar nutarė konfiskuoti G. Dambrausko žmonos automobilį, kuriuo buvo įvykdyti visi plėšimai. Konfiskuoti ir abu surasti plėšiko šaunamieji ginklai.
Skundu kreipdamasis švelnesnės bausmės, G. Dambrauskas pateikė teismui pažymą, kad jis yra nedarbingas 60 procentų - tai susiję su širdies negalavimais. Teisiamasis išties buvo praleidęs laiko Lukiškių ligoninėje. Tačiau tik belieka stebėtis, kaip toks silpnos širdies ligonis ryžosi ir sugebėjo įvaryti daug baimės būreliui degalinių operatorių...
Degalinėse – permainos
Po įžūlių G. Dambrausko išpuolių šalies degalinėse griebtasi permainų.
„Naktimis dirbame tik po vieną, nes savininkai taupo pinigus, – 2010-ųjų spalį „Akistatai“ pasakojo vienas degalinės operatorius, marijampolietis. – Net į tualetą negali nueiti. Vaizdo kamera nufilmuoja klientą tik iš nugaros – kaip tokį atpažinti po išpuolio? Yra vietų, per kurias į degalines galima patekti nenufilmuotiems. Degalinėse moterų dirba daugiau nei vyrų, nes ne kiekvienas vyras imasi tokio mažai apmokamo darbo. O imasi tik tas, kuris, turėdamas kelias laisvas paras po budėjimo visą parą degalinėje, dar turi ir kitą darbą“.
Po išpuolių degalinių savininkai pakoregavo degalinių darbo tvarką: operatoriams nurodyta užsirakinti patalpose ne nuo 21 valandos, kaip būdavo, o nuo 19 valandos – klientus priimti tik prie langelio. O Lietuvos policijos departamento pareigūnai organizavo susitikimus su Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovais ir aptarė degalinių apsaugos bei aktyvesnio bendradarbiavimo aspektus. Pastaruoju metu degalinių apiplėšimų pamažėję.
Irena ZUBRICKIENĖ
