Daugiausia studijų krepšelių teks socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
Anot ŠMM, iš 11 tūkst. valstybės finansuojamų universiteto bakalauro ir vientisųjų studijų pirmakursių, daugiausia krepšelių - 3100 - teks socialinių mokslų studentams, technologinių - 2900, humanitarinių - 1300, biomedicinos - 1300, fizinių - 1700, meno mokslų - 700 krepšelių.
Kolegijose daugiausia studijų krepšelių teks technologinių mokslų pirmakursiams - 4200. Socialinių mokslų studentai gaus 3700, biomedicinos - 1400, meno - 500, humanitarinių mokslų - 200, fizinių mokslų - 100 krepšelių. Kolegijose iš viso bus maždaug 10 tūkst. valstybės finansuojamų profesinių bakalaurų.
Į valstybės finansuojamas magistro studijas bus priimama 4200 studentų, kur 1400 krepšelių teks technologinių mokslų studentams, 1200 - socialinių, 500 - fizinių, po 400 - humanitarinių ir biomedicinos, meno studijų magistrantams teks 300 krepšelių.
Priėmimo tvarką į magistrantūros studijas, kaip ir dabar, nusistatys pati aukštoji mokykla.
Tokios studijų krepšelių proporcijos, anot ŠMM, apskaičiuotos remiantis praėjusių metų proporcijomis.
Studijų krepšelio dydis metams sieks nuo 4031 litų humanitarinių bei socialinių mokslų studentams iki 18854 litų pilotams ir muzikantams rengti.
Universitetų ir kolegijų studentai, kuriems tektų studijų krepšeliai nuo 3361 iki 7922 litų, pasak ŠMM, sudarys apie 93 proc. visų valstybės finansuojamų studentų (19,6 tūkst. ). Studentai, kuriems tektų studijų krepšeliai nuo 8218 iki 18854 litų, sudarytų apie 7 proc. (1,6 tūkst.). Tai bus daugiausia nišinės specialybės.
Iš viso valstybė finansuos 21 tūkst. pirmakursių.
Į studijų krepšelių dydį įskaičiuotas 100 proc. finansavimas (praėjusiais metais universitetuose 1 vieta buvo finansuojama 47 proc.,), į kurį įeis dėstytojų ir kitų darbuotojų užmokesčiai, reikalingos prekės ir paslaugos bei stipendijos studentams skatinti.
Pasak ŠMM, abiturientų eilė krepšeliams gauti priklausys nuo stojančiojo pasirinktų studijų programų. Bus įskaitomi atitinkamai trijų mokomųjų dalykų brandos egzaminų (valstybinių arba mokyklinių) pažymiai ir ketvirto dalyko metinis pažymys. Visų studijų sričių konkursiniuose baluose bus naudojamas lietuvių kalbos brandos egzamino pažymys.
Aukštoji mokykla, pabrėžia ŠMM, turi teisę nustatyti savo priėmimo tvarką, naudodama koeficientus, suteikdama skirtingą svorį skirtingiems dalykams, organizuodama papildomus egzaminus ar testus.
Premjero sudarytos darbo grupės pasiūlė tokius paskolų sistemos principus: paskolas teikti valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų visų pakopų studentams, valstybė turi garantuoti visas paskolas studijoms ir prisiims blogų paskolų riziką - nereikės užstatyti turto ar gauti laidavimo. Socialiai silpnesniems studijų laikotarpiu už paskolą studijų kainai gali būti kompensuojamos palūkanos. Paskolas žadama teikti privačių kreditorių lėšomis. Jas administruos Valstybinis studijų fondas.
Palūkanos bus mažesnės, nei komercinės, tikina ŠMM (tikslių skaičių nenurodo), o maksimali skolinių įsipareigojimų suma sieks 50 tūkst. litų. Paskolų grąžinimas turės būti pradedamas ne vėliau kaip 1 metai po studijų baigimo.
Numatomos studijų paskolos bus 4 tipų: studijų kainai sumokėti (iki šiol nebuvo), didesnės paskolos gyvenimo išlaidoms sumokėti, dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir studijų įmokoms sumokėti (tik įstojusiems iki 2009 m.).
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai - studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui. Krepšeliai bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikės.
Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, galės sumokėtus pinigus baigę universitetą atgauti arba būti atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuojantieji, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti valstybės finansuojamose vietose studijuojantys studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Likę studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
