JAU APSAUGA REIKALINGA LAIMOS TEVAMS SUMAISE AUKSTUS,TIKRAI NE TEN PATAIKE NORETA PADEGTI JU BUTAS,KAD NETURETU LAIMA SU DUKRA KUR GYVENTI;JEIGU NEPADEGS DABAR TAI KAI BUS GRAZINTA MERGAITE TADA TIKRAI BUS PADARYTA.KEDZIU APLINKOS ZMONES,KODEL TOKIE ZIAURUS ESAT?

Gražina Bierienė

Išeiki…

Išeiki nors trumpam iš mano tu gyvenimo,
leiski pamiršt, kas man vaikystėje nutiko.
Aš negaliu širdelėj užgesinti nerimo,
nes tik Tėvelio ilgesys joje paliko…

Sustok, neperženk mano širdies slenksčio
ir nežudyk manęs, dabar jau vos gyvos.
Kur tu buvai, kai man prieš daugel metų,
trūko mamos gerumo, šilumos?!

Atleisk, dabar aš negaliu tavęs priimti,
ir pavadint mamyte mylima.
Nes taip skaudu dienas tas prisiminti
ir tu dabar likai man svetima.

Labai maža ilgėjaus širdies dūžio,
kad prie krūtinės prisiglaustum tu mane.
O dabar meilė tau tarsi sausa šaka nulūžo,
gražios vaikystės nematau aš net sapne.

Tiktai Tėvelis mane guodžia, glosto,
beveik kasnakt aplanko mintyse.
Neleidi man pasiekt tu laimės uosto.
Už ką taip pasmerkei mane?!

Nedrįsk ateit ir Tėtės žmogžudžiu vadinti.
Man angelėliai sako: ,,Doras buvo jis žmogus“.
Aš per maža buvau ir negalėjau Jo apginti,
bet buvo Jis, yra ir bus brangiausias man žmogus.

Nesieki keršto nei Močiutei, Tetai,
nes Jos drąsiai kovojo už mane.
Ir šilta meilės skraiste abi mane gaubia,
todėl prašau – palik tam pasakų namelyje mane.

Aš čia randu ramybę, šilumą, švelnumą.
Aš čia savam pasauly gyvenu.
Todėl kol kas tu pasiliki sau gerumą,
o aš – kur liepia man širdelė, ten einu.

Jei tu turi dar sąžinės truputį
ir mažą lašą motiniškos šilumos,
palik mane, leisk man laimingai būti,
nes tarp kaukėtų dėdžių nematau aš nuoširdžios mamos.

gal ATA KEDYS PADEGĖ. Tuoj parašys, kad kaltas ir prijungs pre bylos. Jau musėt pagalbos fin. reikia?

Nelabai sielojasi dėl savo dukrų ir anūkių?

Tevams irgi valstybes islaikymo reikia. Apsaugos butinai, juk sunku pragyventi darosi

maciau Usius girtas aukstus sumaise

Prokurorai kartą, ne per seniausiai jau buvo padarę gan žioplišką klaidą, kai paskelbė, kad D.Kedžio bylos tyrimas yra baigtas ir nutrauktas. Tada jie susivokė, kad tokiu atveju byla tampa jau ne įkiteisminio tyrimo užslaptinta medžiaga. Su ja galėtų susipažinti ir D.Kedžio artimieji, kiti apšnerkšti asmenys bei advokatas. Tada buvo paskelbta, kad bylos tyrimas vėl bus tęsiamas, nes bus ieškomas antras nusikaltėlis, kuris, buvo pastebėtas teisėjo žudynių vietoje ir, atseit, padėjo D.Kedžiui. Tam buvo panaudota legenda apie pusaklį dainininką Ivanauską, kuris pažinojo Drąsių bei matė jo beviltišką blaškymąsi ieškant teisinės pagalbos. Atseit Ivanauskas yra prasitaręs, kad reikia naikinti tuos pirastus. D.Kedys buvo konkretesnis. Jis žiniasklaidai pareiškė, kad su pedofilais (o ne su pi….) kovos visą likusį gyvenimą. Manau, kad būtent tuo jo viešu pareiškimu pasinaudojo sunerimę tie, kuriems labai reikėjo pašalinti potencialius pedofilijos skandalo liudininkus ir tuo pačiu “nušauti antrą zuikį” – suverčiant visą kaltę už žudynes Drąsiui Kedžiui.

Iš pat pradžių “kileriai” savo veiksmais padarė labai grubių taktinių ir techninių klaidų, tuo patys panaikindami bet kokius logiškus įtarimus Drąsiui. Buvo tiksliai neapskaičiuota atsitiktinių liudininkų galimybė, nespėta suslėpti iš karto visus galus, susijusius su pasiruošimu žudynėms. (lipdukai autobusiukui, “dėdžių” ir sesučių pažintinių santykių tikimybė, pasirinkti žudymui asmenys ir t.t.) J.Furmanavičiaus kompiuterio laikmenos, sukėlusios didelį pareigūnų susidomėjimą, kažkur dingo, A.Ūso nešiojamas kompiuteris “sudegė”, telefoninių pokalbių išklotinės, panaudojant krūvą mobilių telefonų buvo “aptirpintos”, tačiau visko nespėta sužiūrėti. Pavyzdžiui, liko L.Stankūnaitės ir J.Furmanavičiaus draugės “čiulbesiai” telefonu.

Pirma grubi “kilerių” klaida buvo nepanaudoto D.Kedžio pistoleto numetimas prie nušautos V.Naruševičienės BE JOKIŲ pirštų atspaudų. Tik žudikai galėjo atėmę iš Drąsiaus pistoletą nuvalyti jo ir savo pirštų atspaudus. Antra didelė apsižioplinimo klaida buvo tai, kad nesuspėta užčiaupti burnų V.Naruševičienės kaimynams, mačiusiems, kaip D.Kedys buvo surakintas su antrankiais ir nuvežtas nežinoma kryptimi. Verta priminti, kad prie V.Naruševičienės durų jis net nebuvo priėjęs. Nors pranešę dviejų liudininkų parodymus du laikraščiai buvo skubiai užblokuoti, o senukai pareigūnės pagąsdinti gaisro “gaidžiu” nutilo, tačiau visiškai nuslėpti to fakto nepavyko. Tada prokuroras paaiškino, kad kol nėra byloje raštiško liudijimo, jokie liudijimai “gyvai” nesiskaito. Štai taip…

Matyt aukstus supainiojo,ne ten pacirskino.Gerai,kad bent dabar parase kuriame aukste gyvena "garbingieji" seneliai:)

yra toks posakis kokie tevai tokie ir vaikai..tai kokia ta laume baisi ...suede visu zmoniuiek lietuvos ,tiek emigrantu...mergyte tai is vis bijo...Vencku ,Keziu seimas kaip smeizia ....sita degrade su kauketais kur vaiksto...

kas balose prigere,kazka bando dumais nutrucint