Mindaugas Malcevičius
Gavus sąskaitą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, ne vienam kyla dvejonių, ar nepermokame namo administratoriams, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Panašu, kad iš šiauliečių lūpų išsprūdę tokie nuogąstavimai – daugiau nei pagrįsti. Mat prieš keletą metų miesto Tarybos sprendimu už daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimą nustatytas 20 ct už 1 kv. m (be PVM) tarifas – vienas didžiausių Lietuvoje. Kodėl miestiečiai yra priversti tuštinti savo pinigines, o tarp administruojančių įmonių trūksta normaliomis sąlygomis įprastos konkurencijos, Savivaldybės atstovai aiškaus atsakymo neturi.
Kartelio šešėlis?
Dideliais mokesčiais nepatenkintiems gyventojams Šiaulių miesto valdžia siūlo arba kurti namo bendrasavininkų bendriją ir viską prisižiūrėti patiems, arba keisti administratorių. Neatsiradus iniciatyvių žmonių, kurie galėtų įsteigti bendriją, panašu, kad liktų tik antras variantas. Ir, atrodytų, ne pats blogiausias, kadangi šiuo metu Savivaldybės internetiniame puslapyje skelbiama, kad teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas pasiruošusios net šešios įmonės. Kuo daugiau konkurentų, tuo geriau vartotojui, kuris gali rintis tą, kuris darbą atlieką pigiau, kokybiškiau?
Panašu, kad šis gerai žinomas rinkos dėsnis veikia ne visada, o juo labiau – ne visur. Daugiabučių namų administratorių kišenėje „sėdintys“ gyventojai pastebi, kad Šiauliuose, priešingai nei kituose šalies didmiesčiuose, kainos atžvilgiu jie nelabai ir turi iš ko rinktis. Priežastis paprasta – penkios iš šešių tokią veiklą vykdyti pasišovusių įmonių taiko būtent tą maksimalų administravimo tarifą, kurį nustatė Savivaldybė – 20 ct už 1 kv. m (be PVM).
Tarybos sprendimas – dovanėlė daugiabučių administratoriams
Komentuodama situaciją, kodėl siūlydamos žemesnius savo paslaugų tarifus daugiabučius prižiūrinčios įmonės tarpusavyje nekonkuruoja, Savivaldybės Turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vedėja Odeta Valungevičienė sako, kad joms konkuruoti nėra dėl ko.
„Savivaldybės nustatytas administravimo tarifas nėra maksimalus. Tai tiesiog Tarybos patvirtinti 20 ct už 1 kv. m be PVM. Daugiabučių administratoriai, kurie yra paskirti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, ir taiko būtent tą nustatytą tarifą“, – teigia O. Valungevičienė.
Paklausta, kodėl Šiauliuose, priešingai nei Klaipėdoje ir kituose miestuose, Savivaldybė nekuria konkurencinės aplinkos, galinčios padėti paprastiems gyventojams, Būsto fondo poskyrio vedėja atmeta tokias pastabas ir sako, kad viena iš šešių įmonių vis dėlto siūlo mažesnį savo paslaugų tarifą nei nustatytas Tarybos. „Juk, pavyzdžiui, „Inservis“ pateikė prašymą daugiabučius namus administruoti už 14 ct už 1 kv. m be PVM. Gyventojams, galvojantiems, kad moka per daug, yra laisvė rinktis kitą administratorių, taip pat kurti bendrijas. Bet mes nusiskundimų negavome, kainos, matomai, gyventojus tenkina“, – sako Savivaldybės atstovė.
Vis dėlto taip ir lieka iki galo neaišku, tai ar gali kitos įmonės, šiuo metu taikančios maksimalius Tarybos patvirtintus administravimo tarifus, juos sumažinti? Jei jos, O. Valungevičienės teigimu, lyg ir turėtų laikytis to tarifo, kurį patvirtino Savivaldybė, kodėl tokių pat tarifų nesilaiko ir „Inservis“, siūlanti savo paslaugas už mažesnę kainą? Stebint tokią situaciją, peršasi išvada, kad konkuruoti įmonės tarpusavyje galėtų ir Šiauliuose, bet kodėl jos to nedaro – kol kas klausimas lieka atviras.
Savivaldybės turėtų nustatyti tarifo „lubas“
Algis Gaižutis, Klaipėdos savivaldybes Miesto ūkio departamento Socialines infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio vedėjas, sako, kad, pavyzdžiui, uostamiestyje Savivaldybės nustatytas bazinis daugiabučių administravimo tarifas ne ką mažesnis nei Šiauliuose – kiek daugiau nei 17 ct už 1 kv. m. „Tačiau įprastai visos įmonės namus administruoja už gerokai mažesnį mokestį, nei nustatė Savivaldybė. Galiausiai, juk viską renkasi pats vartotojas, kuris ir įvertina tiek paslaugų kainą, tiek kokybę“, – sako A. Gaižutis. Jis pažymi, kad Klaipėdoje nuolatinio daugiabučių administravimo mokestis uostamiestyje svyruoja nuo 8 iki 10 ct už 1 kv. m. Toks tarifas – mažiausias visoje Lietuvoje.
Konkurencija tarp administravimo įmonių – geriausias priešnuodis prieš aukštas kainas
Laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas Dominykas Šumskis sako, kad atsakyti į klausimą, kodėl, pavyzdžiui, Klaipėdoje už daugiabučio namo administravimą žmonės moka vos 8 ar 10 ct už 1 kv. m, Kaune – 15 ct už 1 kv. m, o Šiauliuose net 20 ct už 1 kv. m – nelengva. „Kiekvienas miestas turi savo atskirą šitos kainodaros tarifo paskaičiavimo specifiką. Paprastai kainodaros metodiką patvirtina savivaldybės, o tada apskaičiuojamas ir tarifas. Bet jis priklauso nuo daugelio faktorių“, – teigia ekspertas.
D. Šumskis irgi sako, kad savivaldybės, nustačiusios daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifą, iš esmės nustato tik maksimalų jo dydį. „Po to daugelyje miestų pakankamai efektyviai rinką sureguliuoja tarp administravimo įmonių esanti natūrali konkurencija. Administratoriai tiesiog supranta, kad negali teikti paslaugų už tokią kainą, kokią didžiausią leistiną nustato savivaldybė. Tad konkurencija ir numuša savivaldybių nustatytą tarifą“, – sako D. Šumskis.
Miestas – ant dalybų stalo?
Šiauliuose iš daugiabučių administravimo paslaugas siūlančių įmonių tik viena tai pasiruošusi daryti už mažesnį tarifą nei nustatytas Tarybos, todėl pasiteiravome, kokia šios įmonės mažos paslaugų kainos paslaptis. „Gal pradėkime nuo to, kad mes šiuo metu neturime nei vieno namo. Tad einame ta linkme paprasčiausiai norėdami prisitraukti klientų. Kita vertus, mūsų siūloma kaina tik šiame mieste atrodo maža, nes, pavyzdžiui, Vilniuje ir dirbama pagal tokį tarifą“, – teigia „Inservis“ Šiaulių klientų aptarnavimo centro vadovas Tomas Drapanauskas.
Jis prasitaria, kad šioje Šiaulių miesto rinkoje galimai esama ir savotiško monopolio apraiškų. „Atrodo, kad nuo seno daugiabučius administruojančios įmonės jau yra susiskirsčiusios miestą. Juk žinant, kad visi siūlo 20 ct už 1 kv. m, nėra jokio tikslo kainos mažinti. Tad tik naujai į tokią rinką įeinantys gali bandyti ją mažintis ar dar kažką daryti“, – teigia T. Drapanauskas, kuris sako tikrai neturintis jokių įrodymų, kad įmonės susitarusiostaip daryti specialiai. Bet nešališkai žiūrint, dvejonių tikrai kyla.
Situacija pasikeistų atsiradus naujiems rinkos dalyviams
Šiaulių miesto savivaldybės Būsto fondo poskyrio vedėjai dar kartą uždavus klausimą, tai kodėl šiame mieste mokestis už daugiabučių administravimą yra vienas didžiausių šalyje, O. Valungevičienė pripažįsta – tikriausiai šiame miesto rinkos segmente trūksta konkurencijos.
„Trūksta įmonių, kurios galėtų to imtis. Savivaldybės internetiniame puslapyje skelbiama informacija, kas gali vykdyti administravimo paslaugas. Kaip minėjau, šiuo metu tokius pageidavimus yra pareiškusios 6 įmonės, kurios savo paslaugas siūlo būtent su tokiu administravimo tarifu. Aš neturiu teisės kviesti ateiti ir užsiimti tokia veikla. Pati rinka ir diktuoja visas sąlygas, nors neatmesčiau galimybės, kad ateityje tikrai sulauksime naujų įmonių“, – viliasi Savivaldybės atstovė.
Mažesnes kainas pasiūlęs administratorius – tiesiog apsiriko?
Komentuodama, kodėl tik viena įmonė taiko mažesnius namų administravimo tarifus nei nustatyta Savivaldybėje, ne vieną daugiabutį administruojančios bendrovės „Šiaulių būstas“ vadovė Roma Janušonienė teigia, kad konkurentų pasiūlytas mažesnis administravimo tarifas – paprasčiausia klaida. „Jie tiesiog nepasižiūrėjo ir savo paslaugų kainas pateikė pagal seną metodiką. 14 ct už 1 kv. m buvo seniau. „Inservis“ tikriausiai tiesiog nepasiskaičiavo“, – teigia R. Janušonienė.
„Šiaulių būsto“ vadovė tarsi antrina Savivaldybės atstovei O. Volungevičienei ir sako, kad jų įmonė jokių pažeidimų nedaro, mat Savivaldybė nustatė ne kažkokį maksimalų administravimo tarifą, o tiesiog tarifą, pagal kurį visos įmonės skaičiuoja savo paslaugų įkainius.
Komentuodama žurnalisto klausimą, kodėl šiauliečiai už savo namų priežiūrą moka bene daugiausiai visoje Lietuvoje, R. Janušonienė svarsto, kad viena iš priežasčių gali būti ir ta, jog šiame mieste administratoriams priskirta labai daug funkcijų. „Todėl pagal statistiką Šiaulių miestas, palyginus su Vilniumi ar Kaunu, yra bene geriausiai prižiūrimas. Didžioji dalis darbų pas mus atliekami daugumos gyventojų sutikimu, tad administratoriui tenka daugiau funkcijų“, – sako „Šiaulių būsto“ vadovė.
Mokestį gali susimažinti ir patys gyventojai
R. Janušonienė prasitaria, kad gyventojai, kurių netenkina administratoriaus siūloma kaina, ją gali susimažinti. Užtenka sukviesti namo bendrasavininkų susirinkimą ir priimti tokį sprendimą. Tiesa, naivu tikėtis, kad toks žingsnis niekaip neatsilieps paslaugoms, kurias namas gauna iš namą prižiūrinčios bendrovės.
„Suprantama, namas netenka tam tikrų paslaugų, kurias tada turi pirkti iš rinkos, o rinkoje ta paslauga irgi kainuoja. Kitaip tariant, žmonės gali rinktis, ar mokėti vienkartinę dviejų tūkstančių litų įmoką už kasmetinę apžiūrą, ar per metus susimokėti už maždaug du šimtus“, – teigia R. Janušonienė.
Jos teigimu, nusprendę taupyti ir susimažinti administravimo mokesčio tarifą, gyventojai gali netekti ne tik kasmetinės namo būklės apžiūros, bet ir tokių paslaugų kaip skaitliukų duomenų nurašymas, nutikus namo konstrukcijų avarijai, nebus išrašomi namo apžiūros aktai ir panašiai.
Priekaištai ir Aplinkos ministerijai
Klaipėdos Savivaldybės atstovas A. Gaižutis visame šiame kainų, tarifų ir (ne)konkuruojančių įmonių chaose įžvelgia ne tik pačių Lietuvos savivaldybių, įmonių, bet ir Aplinkos ministerijos klaidas. „Žvelgiant į tai, kad pas vienus būna vienaip, pas kitus kitaip, peršasi išvada, kad Aplinkos ministerija turėtų tiesiog suvienodinti dabar kiekvienoje savivaldybėje taikomas skirtingas skaičiavimų metodikas. Tuomet gal nebebūtų akivaizdžių išsišokimų, kai, tarkim, Klaipėdoje 2000 kv. m nuolatinio administravimo mokestis 20 ct, o kokiuose Šiauliuose 30 ct. Taip juk neturėtų būti, nes darbai yra reglamentuoti“, – sako A. Gaižutis.
Uostamiesčio Savivaldybės atstovo teigimu, sveikintini įmonių bandymai ateiti į rinką siūlant mažesnę savo paslaugų kainą. Bet tokie siūlymai irgi turėtų būti tik iki tam tikro lygio.
„Viename mieste yra buvę, kai atėjęs privatininkas už administravimo paslaugas pasiūlė tik 1 ct už 1 kv. m. Akivaizdu, kad šioje vietoje jau nukenčia kokybė“, – pastebi A. Gaižutis.
