Išeitinę išmoką darbdavys privalo sumokėti darbuotojui, nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva. Įprastais atvejais darbdavys darbuotoją turi įspėti prieš nustatytą terminą ir išmokėti nustatyto dydžio išeitinę išmoką. Tačiau ne visi darbuotojai žino, kad tam tikrais atvejais išmoka jiems priklauso ir patiems nusprendus išeiti iš darbo.
Jei sulaukėte pensijos
Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pažymi, kad išmokos išeinantiems darbuotojams priklauso keliais atvejais, jos nurodomos Darbo kodekse (DK). Viena jų – kai darbuotojui sukanka pensinis amžius, o jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį.
„Tokiu atveju jis turėtų pateikti prašymą darbdaviui ir būtinai nurodyti, kad prašo jį atleisti iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 4 p. Jeigu darbuotojas prašys atleisti iš darbo savo noru (DK 55 str. 1 d.), jis negaus išmokos“, – tv3.lt sakė D. Čibirienė.
Minėtu atveju darbuotojui priklausytų dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Anot D. Čibirienės, dažnai ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai nežino apie tokias išlygas, todėl gana retai jomis naudojasi. Situaciją apsunkina ir tai, kad ne visi gyventojai žino, kada sulauks pensinio amžiaus.
Kai nemoka atlyginimo arba sergate/slaugote
Taip pat DK 56 str. numato, kad darbuotojas gali gauti išeitinę išmoką tuomet, jei darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių.
„Jeigu yra tokia situacija, darbuotojas turi teisę padėti pareiškimą ant stalo ir sakyti „Išeinu pagal 56 str. dėl prastovų“. Ir jam irgi priklausys dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka už didesnį nei vienų metų stažą“, – teigė pašnekovė.
Analogišką išmoką savo noru darbo sutartį nutraukę darbuotojai gauna ir tuomet, kai jiems du mėnesius ir ilgiau nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis. Tačiau jei bent dalį atlyginimo gavote, pretenduoti į išmoką nebegalite.
Išeitinė išmoka priklauso ir darbuotojams, kurie nebegali dirbti, nes turi slaugyti artimą šeimos narį (vaiką, įvaikį, tėvą, įtėvį, motiną, įmotę, vyrą arba žmoną) arba serga patys.
„Jeigu slaugote mamą, galite pateikti darbdaviui prašymą išeiti iš darbo savo noru ir darbdavys turės jums išmokėti dviejų jūsų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu įsidarbinote ir išdirbote tik vieną mėnesį, o tada pamatėte, kad reikia slaugyti mamą, tuomet galite pateikęs tokį prašymą gauti vieno mėnesio jūsų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką“, – pridūrė D. Čibirienė.
Jei jums ketina mažinti atlyginimą
Įdomu tai, kad senasis DK numatė galimybę darbuotojams gauti išeitinę išmoką, kai darbdavys praneša ketinantis mažinti darbuotojo atlyginimą, o darbuotojas su tuo nesutinka ir nusprendžia išeiti iš darbo.
„Dabartinis DK neleidžia taip elgtis ir darbdaviui neleidžia darbuotojo atleisti, jei jis nesutinka su darbo užmokesčio mažinimu“, – pažymėjo pašnekovė.
Jei darbdavys vis dėlto pranešė ketinantis mažinti jūsų atlyginimą, turėtumėte gauti jo pranešimą raštu. Jei su tokiais pokyčiais sutinkate, taip pat turėtumėte atsakyti raštu, tuomet atlygis bus sumažintas.
„Jeigu darbuotojas neatsako, reiškia, jis nesutiko su sumažinimu. Jeigu darbdavys tai ignoravo ir vis tiek darbo užmokestį sumažino, darbuotojas turėtų nemiegoti ir per 3 mėn. kreiptis į darbdavį, kad jis neteisėtai jam sumažino darbo užmokestį. Jeigu darbuotojas pražiopsos 3 mėn. terminą ir kreipsis praėjus ilgesniam laikotarpiui, viskas, laikoma, kad darbo užmokesčio sumažinimas įvyko teisėtai ir nieko nebegalima padaryti“, – pastebėjo D. Čibirienė.
Jei keičiasi jūsų darbo sąlygos
Pagal naująjį DK, jei darbdavys nori keisti jūsų darbo sąlygas, bet ne darbo užmokestį, darbuotojui galimybės nutraukti darbo sutartį ir gauti išeitinę išmoką nėra.
„Tačiau darbuotojas gali nesutikti keltis dirbti į kitą miestą, tuomet jam bus skaičiuojamos prastovos. O sudėjus prastovas priklausys išmoka išėjus iš darbo. Jeigu darbdavys pateikia pasiūlymą pakeisti darbo sąlygas dirbti, pavyzdžiui, ne Vilniuje, o Alytuje, o darbuotojas nesutinka, darbdaviui DK jau leidžia atleisti darbuotoją pagal 57 str.“, – paaiškino D. Čibirienė.
Kokios išmokos priklauso po atleidimo
Prieš dvejus metus įsigaliojęs naujasis DK numato, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Jei darbuotojas apie atleidimą įspėjamas prieš tris dienas, jam išmokama šešių mėnesių išmoka.
Be to, jei darbuotojas turi sukaupęs reikiamą nepertraukiamo darbo stažą vienoje darbovietėje, iš „Sodros“ gali būti skiriama ilgalaikio darbo išmoka.
Jei asmuo įmonėje išdirbo 5–10 metų, jam papildomai priklauso vieno mėnesio išmoka, jei 10–20 metų – dviejų mėnesių išmoka, jei daugiau nei 20 metų – trijų mėnesių išmoka.
Taip pat, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojas gali gauti išeitinę kompensaciją.
