Šiemet gaisruose nukentėjo 87 gyventojai. Pernai per tą patį laikotarpį traumas gaisruose patyrusių buvo beveik 30-čia mažiau, tada apdegė 58 žmonės, pirmadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Vilniaus apskrityje nukentėjo 23, Klaipėdos – 20, Kauno – 13 gyventojų.
Pasak Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Vido Kerševičiaus, tam įtakos galėjo turėti ir koronaviruso pandemijos laikotarpis.
„Daugiau žmonių dirbo iš namų, todėl aktyviau naudojo šildymo, dujų ir elektros įrenginius. Tie skaičiai yra skaudūs, bet, kita vertus, galima pasidžiaugti, kad šie žmonės liko gyvi ir, tikiuosi, išsigydę nudegimus, pasveiks. Situacija, kilus gaisrui, visada yra grėsminga, nes gyventojai ne visada sugeba teisingai įvertinti aplinkybes ir ugnies plitimo greitį“, – sakė valdybos viršininkas.
Sekmadienį Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Papiškių kaime, gyvenamajame name kilus gaisrui jį bandęs gesinti savininkas apdegė rankas ir buvo išvežtas į ligoninę.
Dviejų aukštų mūriniame name atvira liepsna degė virtuvė, lauko terasa, sienos ir stogas.
Pasak V. Kerševičiaus, kilus gaisrui žmonės dažniausiai apdega rankas, kojas ar veidą.
„Nesuvokdami, kokia aukšta gaisro vietoje temperatūra, spontaniškai jį bando gesinti rankomis, neretai bėgioja po gaisravietę basi. Teoriškai žmogus paprastai žino, ką reikia daryti kilus gaisrui. Kai kurie turi ir gesintuvą ar nedegų audeklą, bet praktikos nėra. Ne visiems pavyksta juos panaudoti gaisro metu, todėl būtų gerai, kad mažiausiai kartą per metus gyventojai pasitreniruotų, kaip naudoti gesintuvą ar kitas priemones“, – pataria gelbėtojas.
Vasarą gyventojai neretai apdega ir kepdami lauko kepsninėse kepsnius.
Ugniagesiai gelbėtojai įspėja užkuriant kepsninę jokiu būdu nepilti ant malkų ar anglių degiojo skysčio, nes tai gali baigtis skaudžia nelaime.
Be to, neįvertinus vėjo gūsių ar saugaus atstumo, nuo jos gali užsidegti žolė ar netoli esantys statiniai.
