Kadangi žydų prašymu negalima judinti palaikų, kol kas sunku pasakyti, kiek tiksliai buvo užkasta žmonių. Suskaičiuota, kad čia 35 palaikai. Tačiau antropologė sako, kad greičiausiai tai netikslus skaičius, matosi ir atskirų palaikų dalių. Dėl sprendimo neiškelti palaikų tyrimams, nebus galima net vilties suteikti per karą nukankintų žmonių giminėms, kad išžudytieji bus atpažinti. Neiškėlus kaukolių neįmanoma pasinaudoti fotografiniu veido atkūrimo metodu.
Archeologai sako, kad šių masinių žudynių tyrime vis daugiau klausimų. Vienas svarbiausių, kas, ką ir kuriais metais žudė. Jeigu tai karo pradžios žudynės, spėjama, kad galėjo būti nukankinti žydų tautybės žmonės, 1944 metų NKVD aprašo duomenimis, žudyti daugiausia lietuviai. Neatmesta ir tai, kad naciams savo nusikaltimus bando suversti ir kita okupacinė kariuomenė.
Kaip galima detaliau tyrimams nufotografavus atkastus palaukus, jie bus uždengti, o baigiant kelio darbus bus palaidoti čia pat, kur yra. Kol kas toks palaikų tyrimo komisijos susitarimas su žydų bendruomene. Jų prašymu laikytis jų tautos tradicijų – palaikai nejudinami ir detalesnį tyrimai kol kas neatliekami. Įmanomi tik istoriniai tyrimai, jie gal būt atsakys į daugelį klausimų.
Daugiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže:
