Paskutinis garsiai nuskambėjęs STT sulaikymas įvyko ankstyvą liepos 21 d. rytą, kai Gedimino pr. pareigūnai sulaikė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentą Šarūną Narbutą. Kitą dieną Š. Narbutas paleistas į laisvę, jam paskirtas namų areštas.
Įtariama, kad Š. Narbutas 5 mln. eurų vertės reagentų pirkimuose veikė kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir vienos užsienio bendrovės, taip pat įtariama, kad jis įmonės atstovui galėjo būti įvardinęs tam tikrą sumą už jo tarpininkavimą šiame pirkime.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus pirkimams, į Š. Narbuto asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma. Pats Š. Narbutas šį tyrimą vertiną kaip STT teisinį eksperimentą.
„Atrodo, kad bet kokia teisėta Lietuvoje vykdoma ūkinė veikla gali lemt, kad pas tave pasibels. <...> Aš manau, kad tikrai nėra jokios nusikaltimo sudėties“, – žurnalistams teigė Š. Narbutas.
Šis tyrimas abejonių sukėlė ir valdančiųjų lyderiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.
„Nesu teisėsaugos institucijų darbuotojas, neturiu visos informacijos. Bet tai, kas buvo viešojoje erdvėje, tai, kad žmogus gavo pinigus į savo sąskaitą, matyt, su dokumentais, su sutartimis… Tai kelia tam tikrą klausimą, kaip čia dabar yra, kad žmogus, kaltinamas korupcija, oficialiai gauna pinigus į sąskaitą. Šitoje situacijoje man labai daug klausimų kyla, kas čia dabar yra. <...> Nežinau, aš nesu girdėjęs tokio korupcinio varianto“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo R. Karbauskis.
Ne pirmas sulaikymas
Š. Narbuto istorija nėra pirmas atvejis šiais metais, kai STT pareigūnai suima viešus asmenis, o ši žinia pasklinda per visus visuomenės informavimo kanalus. Birželio pradžioje STT pareigūnai sulaikė tuometinį Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų bei Lietuvos bankų asociacijos vadovą Mantą Zalatorių.
Tuomet teisėsauga pranešė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Ir V. Sutkus, ir M. Zalatorius po sulaikymo buvo paleisti į laisvę.
Balandžio pabaigoje pranešta apie trijų žinomų advokatų sulaikymą. Teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame poveikiu STT vadovybei įtariami advokatai Giedrius Danėlius, Valdas Rakauskas ir Dainius Baronas bei verslininkas Antanas Petrošius.
G. Danėlių teisėsauga įtaria neteisėtu poveikiu STT direktoriui Žydrūniui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, tiriančiai Nacionalinio kraujo centro bylą. G. Danėlius po sulaikymo buvo paleistas į laisvę, teismas netenkino prašymo jį suimti.
Labiau nori pasirodyti nei kokybiškai tirti?
„Kai atliekami tokie labai skambūs veiksmai, kaip kratos, sulaikymai, tai sukuriamas įvaizdis, kad čia jau nusikaltėlis pagautas darantis nusikaltimą ir, kad tuoj pat, ne už ilgo ta byla nukeliaus į teismą ir teismas priims sprendimą. Tačiau taip toli gražu nėra“, – naujienų portalui tv3.lt sakė buvęs teisingumo ministras, advokatas Gintautas Bartkus.
Jo teigimu, pareigūnai dažnai sulaikymą taiko nepagrįstai, kai tam nėra jokio pagrindo. G. Bartkui tokie veiksmai panašesni į viešųjų ryšių akciją, o ne į norą išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su galimu nusikaltimu.
„Labai sunku sugalvoti, kodėl šitoje ikiteisminio tyrimo stadijoje reikėtų viešinti ir pompastiškai pristatyti su pranešimais spaudai tokius atvejus, kaip sulaikymas arba krata. Dažnai tai būna tik pati pradžia ikiteisminio tyrimo. Jis skirtas tam, kad išsiaiškintų, kas buvo padaryta, ar yra pagrindai vėliau pareikšti kaltinimus. Mano supratimu, tai susiję su STT pareigūnų noru pademonstruoti veiklą“, – kalbėjo pašnekovas.
G. Bartkus pasakojo, kad ikiteisminiame tyrime ir visame baudžiamajame procese šeimininkauja prokurorai. Teisininko nuomone, būtent prokurorai, surinkę visus įrodymus, pateikę kaltinimus, turėtų komentuoti procesą, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, šiuo atveju, STT atstovai.
„Pernelyg anksti pradedame kalbėti apie daugelį dalykų, bandydami parodyti aktyvų veiksmą, bet tuo pačiu sukuriama labai daug problemų, nes sugriaunamas pasitikėjimas visa teisine sistema“, – sakė G. Bartkus.
Daro žalą reputacijai
„Įsivaizduokime paskutinį atvejį su ponu Narbutu. Nuo ko viskas prasidėjo? Nuo skambaus pranešimo spaudai, apie tai, kad jis sulaikytas Gedimino prospekte. Sulaikyti galima iš esmės pagal įstatymą, pagal baudžiamąjį kodeksą, tik tada, kada žmogus pagautas darantis nusikaltimą.
Dabar įsivaizduokime, jei tas ponas Narbutas būtų iškviestas į STT duoti paaiškinimus, nebūtų sulaikymo. Tikėtina, kad jis ateitų ir duotų paaiškinimus. Galbūt išaiškėtų, kad nėra jokio nusikaltimo. Viso to ažiotažo apie šitą bylą, matyt, išvis nebūtų. O dabar vėl sukuriamas didžiausias ažiotažas, kad sulaikytas kažkoks asmuo. Koks bus rezultatas? Mes nežinome, po 2 metų gal sužinosim, bet greičiausiai jokio nebus.
Tačiau lūkesčiai yra sukelti. Čia galima įžiūrėti ne kitą, o ikiteisminių tyrimų pareigūnų norą pasipuikuoti visuomenės akyse arba parodyti tą darbą, kuris, be abejonės, turi būti atliekamas, bet ne taip viešinamas, visų pirma“, – paskutinį rezonansinį STT tyrimą komentavo G. Bartkus.
Pasak jo, tokios viešos pareigūnų akcijos pakenkia įtariamų žmonių reputacijai.
„Šiandien padaryta reputacinė žala labai didelė. Šiuo atveju, ponas Narbutas nėra viešas asmuo, o pakalbėkime apie teisėjus, apie politikus, kuriems pati ta aplinkybė, kad jis buvo sulaikytas, gali reikšti visos karjeros pabaigą“, – įsitikinęs G. Bartkus.
Tyrimą prilygino rinkiminiam šou
Jei STT pradėti tyrimai dėl Š. Narbuto, V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus bei žinomų advokatų veiklos tik įsibėgėjo, dalis tarnybos pradėtų tyrimų subliuško.
Prokuratūra liepos 13 d. pranešė, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pateikti Panevėžio merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, jo patarėjai ir verslininkui, nutrauktas įvertinus STT surinkus duomenis.
Teisėsauga merui buvo pateikusi įtarimus dėl neteisėtų nurodymų, siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus.
Pateikus įtarimus R. M. Račkauskas ilgą laiką buvo nušalintas nuo pareigų. Tačiau po daugiau kaip dvejus metus trukusio tyrimo prokuratūra nusprendė, kad mero ir kitų ikiteisminiame tyrime įtartų asmenų veiksmuose nusikaltimo nebuvo, o juos turėtų vertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
Pats R. M. Račkauskas tuo metu komentavo, kad teisėsaugai pranešus apie nutrauktą jo atžvilgiu vykdytą ikiteisminį tyrimą, tapo dar akivaizdžiau, jog šis buvo pradėtas rinkimams.
„Aš nuo pat pradžių sakiau, kad turi subliūkšti tie dalykai. Dabar dar akivaizdžiau, kad rinkimams organizuotas visas tas šou buvo. <...> Įvyko tai, kas ir turėjo įvykti. Gaila, kad tie dveji metai – jau nekalbu apie sąnaudas, kur valstybės resursai naudojami, bet žmonės irgi ne geležiniai – tie dveji metai nebuvo paprasti“, – kalbėjo R. M. Račkauskas.
Račkauskas atsikvėpti negali – yra teisiamas ir įtariamas
STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad iš šio didelės apimties ikiteisminio tyrimo, susijusio su Panevėžio meru, anksčiau buvo atskirtos dvi baudžiamosios bylos, kurios nagrinėjamos pirmos instancijos teismuose.
STT atstovė tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti tyrimui reikšmingi duomenys, atliktos įtariamųjų ir liudytojų apklausos, kiti reikšmingi procesiniai veiksmai.
Ji aiškino, kad asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo nepakanka nustatyti asmens galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, arba įgaliojimų viršijimą, būtina nustatyti ir tai, kad dėl tokių asmens veiksmų buvo padaryta didelė žala.
„Šiuo atveju, įvertinus turimus duomenis, [didelė žala] nebuvo nustatyta, todėl iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo išskyrus dalį epizodų, buvo priimtas sprendimas dalį tyrimo nutraukti ir informaciją perduoti vertinti ne baudžiamosios, o administracinės atsakomybės aspektu“, – komentavo R. Keblienė.
Visgi, STT atstovė pabrėžia, kad iš tyrimo atskirtos dvi baudžiamosios bylos dar yra nagrinėjamos teismuose, tad R. M. Račkauskas dar negali lengviau atsikvėpti, nes vienoje iš bylų jis yra teisiamas, kitoje – įtariamasis.
Tyrimus naudoja politiniams tikslams?
Kad kai kurie STT tyrimai yra politizuojami mano ne tik Panevėžio miesto meras, bet ir R. Karbauskis.
„Visuomenėje yra taip sakoma, kad tas, kas pavogė milijoną yra laisvėje, o tas, kas pavogė vištą – sėdi. Šitoje vietoje, jeigu kalbėtume apie valstybę, tai pastebėjome, kad yra kasta. Tam tikri neliečiamieji, kurie gali daryti, ką nori ir jų niekas netiria jokiais atvejais.
Kiek mes sykių nesikreipėme dėl įvairių, mūsų nuomone, galimų aferų, kuriose buvo įsipainioję konservatoriai ar liberalai, jokie tyrimai niekada nepradedami.
Būkit geri, paaiškinkite mums, kodėl tai galima jiems, o negalima niekam daugiau Lietuvoje. Visą laiką atsakymas ateina, kad pagrindo tyrimui nėra. <...> Valstybėje yra neliečiamieji, kurių niekas niekada nelies, ką jie bedarytų“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo R. Karbauskis.
„Gali būti kai kurie asmenys neliečiami. O gali būti ir atvirkščiai – politinis užsakymas susidoroti su politiniu konkurentu. Gali būti ir taip, ir taip. Tokių pavyzdžių turėjome ir Lietuvoje, tokių pavyzdžių matome ir užsienyje, net ir brandžios demokratijos valstybėse“, – apie teisėsaugos tyrimų politizavimą naujienų portalui tv3.lt komentavo teisininkas G. Bartkus.
Jo nuomone, politikai neturėtų „badyti vienas į kitą pirštais“ ir neaiškinti teisėsaugai, ką vertėtų tirti, o ko nereikėtų.
„Politikai turėtų pasirūpinti saugikliais, kad teisėsauga nebūtų naudojama tokiuose procesuose. Mes turime pasižiūrėti, ar yra pakankamai saugiklių, kurie eliminuotų politikų kišimąsi į teisėsaugos institucijų veiklą. Tai turėtų būti pagrindinis uždavinys.
Šiandien saugiklių yra akivaizdžiai per mažai. Pavyzdžiui, informacijos naudojimas, jis yra netinkamai reglamentuojamas, netinkamai reglamentuojamas jos perdavimas politikams, net ir valstybės vadovams, net ir informacijos rinkimas irgi netinkamai yra reglamentuojamas. Saugiklių Lietuvoje turime nepakankamai“, – įsitikinęs G. Bartkus.
STT veikė neteisėtai
Prieš savaitę paskelbta ir apie kitą subliuškusią bylą, pradėtą nuo STT surinktos medžiagos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) buvusiai Panevėžio teisėjai Vaivai Savickienei už nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą priteisė 50 tūkst.
Tuometinės teisėjos pradėta klausytis 2008 metais, įtariant, kad ji gali daryti neteisėtą poveikį savo kolegai. Įtarimams nepasitvirtinus, ją siekta nuteisti dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nes ji gydytojos paprašė dukrai išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, nors ši nesirgo. LAT 2015 metais nusprendė, jog nusikaltimas padarytas nebuvo.
Teismas šį procesą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, kuris pradėtas tik dėl STT agentų ir prokuratūros klaidų. LAT 2015 metais įvertino, kad informacija, kurios pagrindu pradėtas operatyvinis tyrimas, nebuvo patikrinta ir buvo nekonkreti, jokie veiksmai, dėl kurių teisėja įtarinėta, nebuvo nustatyti.
„Aš nevadinčiau šito klaida. Galvočiau, kad kažkas vis dėlto taip sugalvojo. Tai negali būti klaida, bet dėl ko ir už ką – nelabai suprantu“, – teismo sprendimą komentavo V. Savickienė.
Keitėsi tyrimų reglamentavimas, teismų praktika
Komentuodama šią istoriją R. Keblienė pažymėjo, kad byla pradėta prieš daugiau nei dešimtmetį.
„Per šį laikotarpį keitėsi ir tyrimų reglamentavimas, ir teismų praktika. Tai, kas prieš 10 metų buvo vertinama, kaip pakankamas ir tinkamas veiksmų teisinis ir faktinis pagrindas, pasikeitus teismų praktikai, dabar gali būti įvertinta ir kitaip“, – kalbėjo STT atstovė.
Pasak jos, atliekant šį tyrimą, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis įstatymų nuostatomis ir praktika, tiek prokuroras, tiek teisėjas, STT prašymus dėl kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimo įvertino, kaip tinkamus ir pagrįstus.
„Kaip minėta, keičiantis teismų praktikai dėl argumentų detalumo ir pagrindimo reikalavimų, tuo metu pakankama pateikiamos informacijos apimtis bei detalumas, siekiant gauti leidimą taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, šiomis dienomis gali būti vertinama kitaip.
Tuo metu sprendimus priėmę pareigūnai, jų pagrįstumą ir teisėtumą vertinę prokurorai bei teisėjai, vadovavosi tuo metu buvusia praktika, kuri teismo sprendimu įvertinta iš šios dienos praktikos perspektyvos“, – tikino pašnekovė.
Pasak jos, V. Savickienės situaciją ir patys teismai įvertino nevienareikšmiškai: baudžiamojoje byloje Apeliacinės instancijos teismas šią teisėją nuteisė, LAT – išteisino; civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė, o apygardos teismas priteisė ieškovei žalos atlyginimą, kurį LAT sumažino.
STT pareigūnai nuolat kelia kvalifikaciją
R. Keblienės teigimu, 2019 metais STT pradėjo 47 ikiteisminius tyrimus, reikšminga dalis šių pernai pradėtų tyrimų vis dar tebevyksta.
„Kalbant apie anksčiau pradėtus tyrimus, kurie buvo užbaigti 2019 metais, <...> baigti 78 ikiteisminiai tyrimai, iš kurių 49 – perduoti teismams“, – tarnybos darbo statistika dalijosi R. Keblienė.
Pasak jos, STT nuolat vertina ir analizuoja įstatymų pakeitimus bei teismų praktiką ir imasi veiksmų, kad tarnybos veikla atitiktų teismų praktiką ir griežtėjančius reikalavimus žmogaus teisių srityje.
R. Keblienės teigimu, tyrimus atliekantys STT pareigūnai kelia kvalifikaciją mokymuose bei seminaruose, kurių metu analizuojami bei vertinami teismų sprendimai, teismų praktikos pokyčiai, galintys turėti įtakos STT veiklai.
