354 policijos pareigūnai, kurie turi 20 metų ir didesnį tarnybos stažą, per specialią apklausą pripažino, kad per artimiausius vienerius metus ketina palikti darbą policijoje.
„Balsas.lt“apie tai paklausė vilniečių nuomonės. Videoreportažą žiūrėkite čia.
Atsižvelgiant į tai, kad apklausoje dalyvavo tik 77 proc. tikslinės grupės respondentų, šis skaičius gali siekti 400.
Policijos departamento atstovai, kurie antradienį pristatė šį tyrimą, sako, kad tai - labai didelis skaičius.
Didžiausia ketinančių tarnybą palikti pareigūnų dirba žemesnės pakopos policijos įstaigose ir priskiriami pirminei ir vidutinei grandžiai.
Iš visų besimokančiųjų policijos pareigūnus rengiančiose įstaigose asmenų, šiemet gegužę tik 32 studentai baigia studijas ir akivaizdu, kad jų nepakaktų užpildyti trūkstamas policijos pajėgas.
Policijos departamento teigimu, šioms prognozėms pasitvirtinus, atsižvelgiant į šiuo metu jau esantį pareigūnų trūkumą, policijos veikla 2009 metais taptų komplikuota ir tai turėtų esminės įtakos policijos gebėjimui vykdyti pavestas funkcijas.
Apklaustieji kaip pagrindines priežastis sutartinai akcentuoja nepakankamą atlygį už darbą. Tačiau gilesnė analizė atskleidžia įsisenėjusias sistemos ydas - neskaidrius konkursus, iškreiptas karjeros galimybes, neskatinamą kvalifikaciją ir iniciatyvą. Darbo efektyvumas ir tarnybinis skatinimas grindžiamas pažintimis ir giminystės ryšiais.
Pareigūnai išskiria autokratinius vadovų valdymo metodus, piktnaudžiavimus tarnyba ir saviškių protegavimus, didelius darbo krūvius, vadovavimo kultūros stoką ir kitas priežastis, sąlygojančias destruktyvų psichologinį klimatą kolektyvuose.
Pirmajame šio tyrimo etape, kuris vyko 2008 balandžio mėnesį buvo apklausta tikslinė policijos pareigūnų grupė - dirbantys pareigūnai, kurių vidaus tarnybos sistemoje stažas yra 20 ir daugiau metų.
Toks pasirinkimas buvo grindžiamas hipoteze, jog nuo 2008 m. spalio mėnesio, įvykus policijos įstaigų struktūrinei reformai, iš policijos gali pasitraukti pareigūnai, kurie yra įgiję teisę gauti pareigūno pensiją.
Policijos departamento duomenimis, 2008 m. kovo 1 d. policijos įstaigose dirbo 1046 tokie pareigūnai - dauguma iš jų pirminės ir viduriniosios grandies.
Tyrimu buvo siekta adekvačiai suvokti padėtį policijoje ir jos parengtį valdyti galimas rizikas, kurios galėtų turėti neigiamos įtakos policijos teikiamų paslaugų visuomenei kokybei.
Tyrimu siekiama suvokti palankiai ir nepalankiai veikiančias priežastis, kurios turi įtakos pareigūno veiklos kokybei.
Remiantis tyrimu paaiškėjo, kad labiausiai tęsti tarnybą policijoje pareigūnus skatintų įstatyme numatyto darbo užmokesčio priemokų ir priedų ribojimo panaikinimas - 42 proc. apklausoje dalyvavusių pareigūnų šį teiginį pasirinko kaip svarbiausią.
Tarp svarbiausių priežasčių pareigūnai nurodė taip pat tinkamą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, kompensacijų sistemą (kaupiamasis draudimas, būsto kredito palūkanų dalies kompensavimas ir pan).
Atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus ir gana pesimistines pareigūnų nuotaikas, Policijos departamentas Vidaus reikalų ministerijai pateikė siūlymus panaikinti Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nuostatas, ribojančias galimybę mokėti priedus ir priemokas, viršijančias nustatytą atitinkamą pareiginės algos.
Policijos departamentas taip pat siūlo didinti kompensavimo už vykimo į tarnybą ir atgal išmokas, priedų ir kategorijų dydį, iš dalies kompensuoti palūkanas įsigyjant būstą.
Taip pat Vidaus reikalų ministerijai pateikti siūlymai, kurie leistų policijos pareigūnams dirbti papildomą, su jų tiesioginėmis pareigomis nesusijusį darbą. Analogiška praktika taikoma kai kuriose užsienio valstybėse (Latvijoje, Suomijoje, Kanadoje), toks leidimas jau duotas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius policijos pareigūnus, ugniagesius, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus.
Policijos departamento manymu, įvertinus galimai kilsiančias grėsmes ir įsigilinus į visas aplinkybes, ši praktika galima ir Lietuvoje.
Reformuojant policijos sistemą, maždaug 1 tūkst. 50 Lietuvos policininkų bus įteikti lapeliai, įspėjantys apie atleidimą. Didžioji dauguma be darbo neliks - jiems bus pasiūlytas darbas tame pat komisariate arba apskričių policijos komisariatuose.
Įspėjimo lapelius gaus policijos komisariatų vadovai, jų pavaduotojai, administracijos ir personalo padalinių darbuotojai.
Pirmieji policininkai įspėjimo lapelius gaus dar iki šio penktadienio. Prieš keturis mėnesius, tai yra iki spalio 1 dienos, įspėjimus gaus policijos darbuotojai, auginantys vaikus iki 5 metų arba tie, taip pat tie, kuriems liko mažiau nei 5 metai iki senatvės pensijos. Kitiems įspėjimai bus įteikti iki rugpjūčio 1 dienos.
Spalio 1 dieną Lietuvos policija jau turi veikti pagal naują struktūrą.
Reforma siekiama pakeisti policijos organizacinę struktūrą - šalyje liktų tik 10 apskrityse veikiančių vyriausiųjų policijos komisariatų, kuriuose būtų sukoncentruotos administravimo funkcijos.
Po reorganizacijos savivaldybių teritorijose veiktų teritorinės policijos įstaigos struktūriniai padaliniai - policijos komisariatai, o vienos ar kelių seniūnijų teritorijose - policijos nuovados.
Šie padaliniai atliktų tik tiesiogines policines funkcijas ir būtų atskaitingi vietos bendruomenei.
Pakeitimai taip pat leistų sukurti ir įdiegti vidaus reikalų sistemos vadovaujančių pareigūnų rotacijos sistemą. Siūloma, kad policijos įstaigos vadovas galėtų vadovauti vienai įstaigai 5 metus, su galimybe kadenciją pratęsti dar 5 metams.
