„Atsakydamas į jūsų klausimus, pateikiau tik tikrovę atitinkančią informaciją, kuri gali būti patikrinta. Tačiau galiu sutikti tik su pagrįstais ir teisėtais prašymais ar pasiūlymais dėl informacijos tikrumo įvertinimo. Atkreipiu dėmesį, kad tyrimus poligrafu reglamentuoja Poligrafo naudojimo įstatymas. Šis įstatymas įtvirtina baigtinį sąrašą tyrimo objektų bei atvejų, kada gali būti atliekamas tyrimas poligrafu. Todėl su siūlymu tikrintis poligrafu galėsiu sutikti tik esant tokio tyrimo atlikimo pagrindui“, – sakė D. Jauniškis.
Istorija prasidėjo 2019 m. balandį, kai Valstybės saugumo departamento pareigūnas, kuris šiuo metu jau yra viešai įvardytas kaip Tomas Gailius, kreipėsi į tuometinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, nurodydamas, jog vadovybės nurodymu 2018-2019 m. žvalgyba nepagrįstai rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Informacija taip pat pateikta tuometiniam generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui bei tuometiniam Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui Žydrūnui Bartkui, tačiau nei Generalinė prokuratūra, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba ikiteisminio tyrimo nepradėjo, Seimas taip pat nusprendė nepradėti parlamentinio tyrimo.
Naują susidomėjimo bangą šia istorija sukėlė žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės išleista knyga šia tema „Pranešėjas ir prezidentas“.
Naujus klausimus D. Jauniškiui uždavė 13 parlamentarų iš valdančiosios daugumos: Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgis Razma, Mindaugas Lingė, Antanas Matulas, Vytautas Kernagis, Kazys Starkevičius, Linas Slušnys, Angelė Jakavonytė, Andrius Vyšniauskas, Sergėjus Jovaiša, Andrius Kupčinskas, Paulius Saudargas, Eugenijus Gentvilas.
Atsakydamas į parlamentarų klausimus D. Jauniškis akcentavo, kad Valstybės saugumo departamentas pagal visus įstatymus turi teisę tikrinti informaciją apie asmenis, kad būtų išvengta kontžvalgybinių grėsmių. Jis paneigė sulaukęs prašymo patikrinti aplinką iš tuometinio kandidato G. Nausėdos ar jo aplinkos. Pasak žvalgybos vadovo, tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinka buvo tikrinama duomenų bazėse ir registruose, kaip ir kitų kandidatų į prezidentus, nes Rusija yra kišusis į rinkimus ne vienoje valstybėje, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose 2016 m., kai buvo išrinktas Donaldas Trumpas.
„G. Nausėdos aplinkos asmenys buvo tikrinami tik Valstybės saugumo departamento informacinėse sistemose, siekiant įvertinti kontržvalgybines grėsmes. Jokie veiksmai, kurie pažeistų ar suvaržytų asmenų privatų gyvenimą ar būsto neliečiamumą, nebuvo atliekami, asmenų susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas nebuvo stebimas ar fiksuojamas. Atsižvelgiant į tai kad kontržvalgybinių grėsmių nebuvo nustatyta, nebuvo pagrindo vykdyti tolimesnius veiksmus šių asmenų atžvilgiu“, – teigė D. Jauniškis.
Anot jo, asmens tikrinimas suprantamas kaip Valstybės saugumo departamento disponuojamos informacijos patikrinimas įvertinant, ar neturima apie asmenį žvalgybos informacijos, o prireikus – ir informacijos apie šiuos asmenis rinkimas registruose, informacinėse sistemose ir duomenų bazėse.
„Kišimasis į užsienio valstybių rinkimų procesą atitinka Rusijos veiklos metodus. Tai patvirtina viešai žinomi Rusijos bandymai įtakoti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų rezultatus. Pažymėtina, kad 2018 m. pavasarį paskelbtame viešame Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Valstybės saugumo departamentas perspėjo, kad „artėjant 2019 m. [...] rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje“, – aiškino žvalgybos vadas.
Pasak D. Jauniškio dar iki oficialaus kandidatų registravimo Valstybės saugumo departamentas fiksavo užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos domėjimąsi galimais kandidatais prezidento rinkimuose bei jų aplinka.
„Žvalgybos įstatymo 16 straipsnyje aiškiai įtvirtinta teisė Valstybės saugumo departamentui tvarkyti asmenų, kurių duomenų tvarkymas yra būtinas siekiant įvertinti informaciją apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ar grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, asmens duomenis. Todėl, įvertinus teisės aktų nuostatas, akivaizdu, kad Valstybės saugumo departamentas turėjo ne tik teisę bet net ir pareigą tvarkyti duomenis, kurie buvo būtini prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, galinčius įtakoti mūsų šalies visuomeninius politinius procesus“, – teigė pareigūnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad tikrinamų asmenų skaičiai pastaruoju metu labai išaugo. Pavyzdžiui, 2022 m. departamentas patikrino apie 200 tūkst. asmenų, didžioji dalis patikrų atlikta reaguojant į kitų valstybės institucijų prašymus dėl asmenų keliamos grėsmės.
D. Jauniškio, be kita ko, buvo klausiama, kokiu pagrindu jis liepęs pareigūnams patikrinti savo artimo draugo, privačios saugos kompanijos vadovo širdies draugę. Šį faktą Valstybės saugumo departamento vadovas jau anksčiau buvo pripažinęs viešai TV3 laidoje „Dėmesio centre“.
„Kalbant apie klausime minimą atvejį, galiu patvirtinti, kad gavau informacijos apie galimus rizikos veiksnius, susijusius su Jūsų nurodytu asmeniu. Todėl, vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, pavedžiau kompetentingam padaliniui patikrinti Valstybės saugumo departamento informacinėse sistemose gautą informaciją. Jokie veiksmai, kurie ribotų privatų gyvenimą ar kitas teises ir laisves nebuvo atliekami. Tuo labiau, apie patikrinimą informacinėje sistemoje nebuvo informuotas nei mano aplinkos žmogus, nei kiti tretieji asmenys“, – paaiškino žvalgybos vadovas.
Kuo galėtų būti blogai rinkti tokią informaciją?
Kadangi Valstybės saugumo departamento veiklos tikslas yra rinkti informaciją ir numatyti kylančias rizikas, daug kas stebisi, kodėl šiuo atveju Pranešėjui kilo dvejonių dėl informacijos rinkimo apie kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką. Atrodo, kad Valstybės saugumo departamentas taip ir turėtų elgtis, nes prie kandidatų gali prisišlieti įvairaus plauko rėmėjų, kai kurie gali būti susiję su Rusija ar kitomis priešiškomis valstybėmis.
Problema kyla tuo atveju, jeigu G. Nausėdos komandos nariai ir potencialūs rėmėjai buvo tikrinami paprašius pačiam G. Nausėdai.
Įstatymuose nenumatyti atvejai, kad į žvalgybos instituciją galėtų kreiptis jokių pareigų nacionalinį saugumą užtikrinančiose institucijose neinantys asmenys, o G. Nausėda tuo metu buvo tik kandidatas, su tikimybe laimėti prezidento postą.
Jeigu būtų įrodyta, kad G. Nausėda paprašė surinkti informaciją prevenciškai, kad komandoje ar tarp rėmėjų išvengtų tamsią reputaciją turinčių žmonių, tuomet susidarytų situacija, kai vienas kandidatas turi išskirtines sąlygas, tačiau žvalgybos institucijos turi būti politiškai neutralios, laikytis teisėtumo, visuomenės ir valstybės intereso viršenybės bei politinio neutralumo principų.
Pažymėtina, kad, pasak Pranešėjo, informacija apie G. Nausėdos komandos žmones ir potencialius rėmėjus buvo renkama patikrinant duomenų bazėse. Šiuo atveju niekas nekalba apie asmenų pokalbių klausymąsi, komunikacijų perėmimą ar stebėjimą.
Gitano Nausėdos pozicija
Prezidentas G. Nausėda sako neprašęs Valstybės saugumo departamento tikrinti savo komandos narių ar potencialių rėmėjų nei tiesiogiai, nei per savo atstovus ir nebūtų galėjęs to padaryti, mat neužėmė jokių oficialių pareigų.
„Aš nesu jokių prašymų teikęs, pagaliau kaip aš galėčiau“, – dar 2020 m. žurnalistams sakė G. Nausėda, pabrėždamas, kad 2018 m. pradžioje buvo tik SEB banko vyriausiasis ekonomistas, o paskui apskritai neturėjo darbo, nes paskelbė kandidatuosiantis rinkimuose.
Įtarimų, kad G. Nausėda galėjo paprašyti Valstybės saugumo departamento patikrinti komandos narius ir rėmėjus kyla, mat, Pranešėjo teigimu, jam buvo pateikti lapai su pavardėmis, o juos perdavęs departamento direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė, neva sąrašas gautas iš G. Nausėdos.
Dariaus Jauniškio pozicija
Valstybės saugumo departamento direktorius D. Jaunkiškis prieš dvejus metus ir dabar teigia, kad G. Nausėda tiesiogiai ar per atstovus neprašė patikrinti asmenų iš savo komandos ar potencialių rėmėjų, bet pripažįsta, jog buvo tikrinamos visų kandidatų aplinkos, nes žvalgyba privalo įsitikinti, kad nėra jokių kontržvalgybinių rizikų.
Kontržvalgybinės rizikos reiškia vidaus rizikos veiksnius – tarkime, VSD turėtų užkardyti, kad potencialaus kandidato aplinkoje nebūtų asmenų, susijusių su Rusija, Baltarusija ir panašiai.
„Tai tiesiog yra departamento prievolė. Mes turime tikrinti kandidatus idant išvengtume tam tikrų grėsmių nacionaliniam saugumui. Mes patikriname tam tikrus sąrašus, jeigu ta informacija įkrenta, o informaciją mes turime teisę rinkti pagal įstatymą įvairiais būdais – tiek techninėmis priemonėmis, tiek žmogiškosios žvalgybos priemonėmis. Tai jeigu tu gauni tam tikrą informaciją, tu ją prasitikrini. Tiesiog, ar nėra kažkokių kontržvalgybinių rizikų. Jeigu nėra, tai ta informacija keliauja į šiukšlių dėžę ir tiek. Bet tai tiesiog departamento prievolė. Manau, mes būtume daug daugiau kritikuojami, jeigu išlįstų tam tikri faktai apie kandidatus, o mes jų būtume nepatikrinę“, – TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė D. Jauniškis.
D. Jauniškis sako, jog iki tapimo prezidentu nepažinojo G. Nausėdos, yra keletą kartų matęs restoranuose: „Ne, mes nesame bendravę. Aš esu jį matęs galbūt keliuose restoranuose, kadangi pats vilnietis, eidavau pavalgyti“.
Pasak Valstybės saugumo departamento direktoriaus, žvalgyba tikrino visų kandidatų artimas aplinkas ir tai esą buvo daroma pagal įstatymus bei paties departamento iniciatyva.
Tačiau premjerė I. Šimonytė, kuri irgi dalyvavo prezidento rinkimuose ir pralaimėjo G. Nausėdai, viešai suabejojo tokia D. Jauniškio versija, nes jos štabas departamentui neteikė komandos narių ar rėmėjų sąrašo.
Laiko juosta: kaip viskas vyko
2018 m. liepą, Pranešėjo teigimu, VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė surinkti informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandos narius ir verslininkus, į kuriuos ketinta kreiptis dėl paramos rinkimuose. Nurodyta asmenis patikrinti duomenų bazėse ir pateikti informaciją VSD direktoriui D. Jauniškiui. Informaciją pateikus po kelių dienų, direktorius neva pasakęs, kad nerodys informacijos „jam“ pilna apimtimi, bet įvardins asmenis, kurie kelia įtarimų.
2018 m. rugsėjį G. Nausėda oficialiai paskelbė apie ketinimą dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose.
2018 m. rugsėjį, Pranešėjo teigimu, per pokalbį VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis nurodė, kad „reikia paremti“ konservatorių atstovo Vygaudo Ušacko politinį oponentą Žygimantą Pavilionį „informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas“. Pranešėjui pasakius, kad tokios informacijos neturi, R. Bridikis neva nurodė atlikti viešą paiešką kitam pareigūnui, o informacija buvo perduota VSD direktoriui.
2018 m. rugsėjo 17 d. Ž. Pavilionis paskelbė atsiimantis kandidatūrą iš pirminių rinkimų konservatorių viduje, todėl rezultate dėl nominacijos nuo konservatorių dalyvauti prezidento rinkimuose kovojo V. Ušackas ir Ingrida Šimonytė.
2019 m. sausį VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis direktoriaus vardu paprašė Pranešėjo surinkti informaciją apie kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandos narius. Sąraše buvo daugiau kaip 60 pavardžių.
2019 m. vasarį G. Nausėda pristatė visuomenei savo rinkimų štabą.
2019 m. balandį Pranešėjas kreipėsi į tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, informuodamas, kad 2018-2019 m. žvalgyba rinko informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. Informacija taip pat pateikta tuometiniam generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui bei Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui Žydrūnui Bartkui.
2019 m. liepą V. Bakas paliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją ir vėliau atsistatydino iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigų, nes pozicija priklauso valdančiajai daugumai. Naujuoju pirmininku tapo „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
2020 m. sausio 29 d. V. Bakas gavo informaciją iš Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, kad ikiteisminis tyrimas dėl Pranešėjo informacijos nėra pradėtas.
2020 m. vasarį V. Bakas kreipėsi į Seimo valdybą, prašydamas inicijuoti laikinąją tyrimų komisiją dėl to, jog vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų buvo renkama informacija apie žmones, be įstatyme numatytų pagrindų, bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Valdyba atsisakė inicijuoti komisijos kūrimą atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę.
