Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį iš dalies patenkino Darbo partijos skundą 1 milijono litų dotacijos byloje ir ją grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo sprendimu Darbo partijos byloje viršijo įstatymu jai suteiktą kompetenciją.
VRK nusprendė, kad Darbo partija savo veikla sudarė situaciją, dėl kurios negalima nustatyti, ar jos pateikta metinė finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę. Įgaliojimus tai nustatyti turi tik Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl, anot LVAT, Vilniaus apygardos administracinis teismas šią sprendimo dalį panaikino pagrįstai.
Įvertinęs kitą Darbo partijos skundžiamą VRK sprendimo dalį - dėl finansinių duomenų nepateikimo laiku - LVAT konstatavo, jog vien įstatyme nustatytų finansinės veiklos dokumentų pateikimo terminų pažeidimo konstatavimas nėra pakankamas pripažinti, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė įstatymą.
LVAT manymu, visais atvejais būtina vertinti, kokias realias pasekmes toks pavėlavimas sukėlė, t.y. kaip buvo paveikta partijų ir politinių kampanijų efektyvios finansavimo kontrolės ir kt. įstatyminių tikslų realizavimo galimybė, pranešė teismo atstovė spaudai.
Įstatymas politinės partijos finansinės veiklos pateikimo terminų pažeidimo šiurkščiu įstatymo pažeidimu tiesiogiai neįvardija.
Pasak bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos, neabejotinai yra galimos faktinės situacijos, kai nurodyti dokumentų pateikimo terminai yra pažeidžiami nežymiai - viena ar keliomis dienomis -nėra pagrindo prielaidai, kad toks pavėlavimas galėtų sutrikdyti VRK tinkamai vykdyti partijos finansinės veiklos kontrolę.
Teismui pateikti duomenys rodo, jog finansinės veiklos dokumentus galimai vėlavo pateikti arba kai kurių iš viso nepateikė ir kitos politinės partijos. Tai leidžia daryti prielaidą, kad VRK savo veikloje taikydama įstatymo normas ne visada finansinės veikos dokumentų pateikimo pažeidimus vertina kaip šiurkščius įstatymo pažeidimus.
LVAT paskelbtame sprendime konstatuojama, jog būtina ištirti, dėl kokių priežasčių Darbo partija ženkliai pažeidė įstatymo nustatytus finansinės veiklos dokumentų pateikimo terminus, kokią įtaką tam turėjo Generalinės prokuratūros atliekamas ikiteisminis tyrimas, kokias pasekmes sukėlė pavėluotas partijos dokumentų pateikimas.
Taip pat svarbu įvertinti, kaip VRK tokius pažeidimus vertino spręsdama dėl valstybės dotacijų už 2005 m. skyrimo kitoms politinėms partijoms.
Vasario 22 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pagrįstai nusprendė šiai politinei partijai neskirti pinigų iš valstybės biudžeto.
Šio teismo vertinimu, bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad Darbo partija nepateikė patvirtintos finansinės apskaitos žurnalo kopijos. Privalomų dokumentų nepateikimas yra laikomas šiurkščiu pažeidimu.
Tada teismas tik iš dalies patenkino partijos skundą, pašalindamas VRK sprendimo nuostatą, kad Darbo partija taip pat pažeidė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą, savo veikla sudariusi situaciją, dėl kurios negalima nustatyti, ar jos pateikta metinė finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę.
Šį teismo sprendimą LVAT apskundė ir Darbo partija, ir VRK.
Dotacijos partijoms skaičiuojamos proporcingai pagal pastaruosiuose Seimo bei savivaldybių rinkimuose gautų balsų skaičių.
VRK yra pripažinusi, jog Darbo partija, pusmetį vėluodama su partijos finansinės veiklos audito ataskaita, padarė šiurkštų įstatymo pažeidimą.
Audito ataskaitą už praėjusius metus partijos privalėjo pateikti iki praėjusių metų balandžio 1 dienos, tuo tarpu Darbo partija su ataskaita vėlavo pusmetį, o kai kuriuos dokumentus VRK pateikė tik dotacijų skyrimo svarstymo dieną.
Neskirti dotacijos prokurorų akiratin patekusiai Darbo partijai, kuri pretendavo į 1,114 mln. litų iš valstybės biudžeto, VRK nusprendė pernai lapkritį.
Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl neskaidraus buhalterijos tvarkymo, o jos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas po ilgo slapstymosi Rusijoje nuo Lietuvos teisingumo į Lietuvą grįžo šį rudenį. Spalį jam nepavyko laimėti savivaldos rinkimuose. Praėjusį savaitgalį jis vėl išrinktas Darbo partijos vadovu.
Kėdainių verslininką 47 metų V. Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų netekusį ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria apgaulingų duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VRK.
