Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Garsus JAV Kolumbijos universiteto teisės profesorius, žmogaus teisių gynėjas, buvęs Andrejaus Sacharovo konsultantas ir buvęs Tarptautinės Žmogaus Teisių Lygos prezidentas Scott‘as Horton‘as, patarinėjantis JAV Vyriausybei kaip identifikuoti politinio persekiojimo bylas, išskyrė politinio persekiojimo kriterijus, kuriuos pravartu būtų žinoti ne tik Lietuvos politologams, bet ir Prezidentei bei premjerui Algirdui Butkevičiui, kuris sakė, kad Darbo partijos byloje nėra politikos. Net neįsigilinus į Darbo partijos bylos detales galima nedvejojant atsakyti, kad ši byla atitinka visus politinio persekiojimo požymius.
Anot Scott’o Horton’o, visų pirma svarbi teisiamo subjekto tapatybė: ar persekiojamas subjektas yra tam tikra prasme opozicijos veikėjas, ar priklauso etninių ar religinių mažumų grupei, ar subjektas siejamas su kokia nors politine partija, ar eina tam tikras politines pareigas, ar siekia būti išrinktas eiti politines pareigas? Be abejonių, V. Uspaskich ir Darbo partija atitinka visus šiuos požymius.
Antra, reikia atsižvelgti į kaltinimų pobūdį. Autorius pažymi, kad dažnas kaltinimas politinėse bylose yra susijęs būtent su mokesčių auditu ir mokesčiais. Priminsiu, kad Darbo partijos byla buvo pradėta būtent dėl įtarimų mokesčių slėpimu. Taip pat teisininkas siūlo atkreipti dėmesį, ar panašiais nusikaltimais kaltinamiems subjektams yra siūlomos tokios pat bausmės, kaip analizuojamos bylos atveju. Darbo partijos byla yra precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje — prokuroras užsimojo sunaikinti partiją. Stebina ir V. Uspaskich paskirto užstato dydis (1,5 mln. Lt). Tuo tarpu Londono teismas „Snoro“ banko akcininkus paleido už 300 tūkst. Lt užstatą, nors kaltinimai jiems yra žymiai sunkesni nei Darbo partijai.
Anot Scott’o Horton’o, visų pirma svarbi teisiamo subjekto tapatybė: ar persekiojamas subjektas yra tam tikra prasme opozicijos veikėjas, ar priklauso etninių ar religinių mažumų grupei, ar subjektas siejamas su kokia nors politine partija, ar eina tam tikras politines pareigas, ar siekia būti išrinktas eiti politines pareigas? Be abejonių, V. Uspaskich ir Darbo partija atitinka visus šiuos požymius.
Antra, reikia atsižvelgti į kaltinimų pobūdį. Autorius pažymi, kad dažnas kaltinimas politinėse bylose yra susijęs būtent su mokesčių auditu ir mokesčiais. Priminsiu, kad Darbo partijos byla buvo pradėta būtent dėl įtarimų mokesčių slėpimu. Taip pat teisininkas siūlo atkreipti dėmesį, ar panašiais nusikaltimais kaltinamiems subjektams yra siūlomos tokios pat bausmės, kaip analizuojamos bylos atveju. Darbo partijos byla yra precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje — prokuroras užsimojo sunaikinti partiją. Stebina ir V. Uspaskich paskirto užstato dydis (1,5 mln. Lt). Tuo tarpu Londono teismas „Snoro“ banko akcininkus paleido už 300 tūkst. Lt užstatą, nors kaltinimai jiems yra žymiai sunkesni nei Darbo partijai.
Prokuroro kaltinimai remiasi issigalvojimais, jo zodzius patvirtinanciu irodymu nera byloje. Viktoras Uspaskich ne kartą yra sakęs, kad juodosios buhalterijos nemate, o prokurorams taip ir nepavyko irodyti, kad buvo kitaip.
Oficialiai ikiteisminis tyrimas pradedamas tik 2006 m., kai V. Uspaskich dėl brolio žūties išvyko į Rusiją. Noriu priminti, kad įstatymas reikalauja ikiteisminį tyrimą pradėti iš karto pabaigus rinkti duomenis, o strategiškai pasirinkta ikiteisminio tyrimo data laikoma politinio persekiojimo požymiu ir yra neteisėta.
Tai, kad aukšti šalies politikai prisidėjo prie Darbo partijos bylos atsiradimo, liudija ir beveik tiesioginis socialdemokrato, tuometinio krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo prisipažinimas pokalbyje su JAV ambasadoriumi Stephen Mull. Pokalbio metu jis teigia, kad valdančiosios Socialdemokratų partijos tikslas buvo organizuoti perversmą Darbo partijos viduje: nušalinti Uspaskich nuo partijos vadovo posto ir pakeisti jį kitu. WikiLeaks dokumentai taip pat žymi, kad A. Januška buvo puikiai informuotas apie vidines derybas dėl Kirkilo Vyriausybės sudarymo.
2006 m., sugriuvus Brazausko Vyriausybei, prasidėjo kalbos dėl naujos koalicijos formavimo. Čia netikėtai atsiskleidžia tuo metu politologo TSPMI direktoriaus Raimundo Lopatos vaidmuo. Atvažiavęs į derybas dėl koalicijos į darbiečio Jono Pinskaus namus, politologas
atstovavo prezidentūrai ir bandė įkalbėti Darbo partiją palaikyti Gedimino Kirkilo kandidatūrą į premjerus mainais į tai, jog socialdemokratai į koaliciją priims ir Darbo partiją. Panašu, kad R. Lopata žinojo ir apie Darbo partijai gresiančias kratas. Pora savaičių prieš, duodamas interviu Rusijos laikraščiui, jis sakė manąs, kad Darbo partijos pirmininkas žada pasitraukti iš Lietuvos. Tuo tarpu partijos lyderis sėkmingai dirbo Lietuvoje, o nelaimė Rusijoje buvo tik priešakyje.
Tai, kad aukšti šalies politikai prisidėjo prie Darbo partijos bylos atsiradimo, liudija ir beveik tiesioginis socialdemokrato, tuometinio krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo prisipažinimas pokalbyje su JAV ambasadoriumi Stephen Mull. Pokalbio metu jis teigia, kad valdančiosios Socialdemokratų partijos tikslas buvo organizuoti perversmą Darbo partijos viduje: nušalinti Uspaskich nuo partijos vadovo posto ir pakeisti jį kitu. WikiLeaks dokumentai taip pat žymi, kad A. Januška buvo puikiai informuotas apie vidines derybas dėl Kirkilo Vyriausybės sudarymo.
2006 m., sugriuvus Brazausko Vyriausybei, prasidėjo kalbos dėl naujos koalicijos formavimo. Čia netikėtai atsiskleidžia tuo metu politologo TSPMI direktoriaus Raimundo Lopatos vaidmuo. Atvažiavęs į derybas dėl koalicijos į darbiečio Jono Pinskaus namus, politologas
atstovavo prezidentūrai ir bandė įkalbėti Darbo partiją palaikyti Gedimino Kirkilo kandidatūrą į premjerus mainais į tai, jog socialdemokratai į koaliciją priims ir Darbo partiją. Panašu, kad R. Lopata žinojo ir apie Darbo partijai gresiančias kratas. Pora savaičių prieš, duodamas interviu Rusijos laikraščiui, jis sakė manąs, kad Darbo partijos pirmininkas žada pasitraukti iš Lietuvos. Tuo tarpu partijos lyderis sėkmingai dirbo Lietuvoje, o nelaimė Rusijoje buvo tik priešakyje.
prokuroras net nesiteikė visų liudytojų apklausti o, jau skuba skaityti kaltinamąją kalba Ar tai ne susidorojimas?
Dabar jau Prokuroras vilkina bylą, skaitydamas per ilgą baigiamąją kalbą
tokios politinio susidorojimo bylos dar nėra buvę.
Jei teismas norėtų išlaikyti gerą vardą, tai nusišalintų savanoriškai
mano nuomone prokuroras galėtų rašyti fantastines knygas,nes ši jo baigiamoji kalba irgi iš fantastikos serijos
mano nuomone toks ir yra prokuroro tikslas-sužlugdyti Darbo partiją
Gana jau išradinėti dviračius, nesugebėjo per šešis metus byloje rasti nusikalstomos veiklos, tai dabar per keletą mėnesių nori visiškai sunaikinti partiją ir sužlugdyti jaunus žmones. GĖDA
REKLAMA
REKLAMA
Darbo partijos byloje prokurorui nepavyko baigti savo kalbos, siūlymai dėl bausmių – po trijų savaičių