Bylą prieš partiją „darbiečiai“ bando stabdyti kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą (KT).
33 Seimo nariai kreipėsi į KT, prašydami išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatos, nustatančios sąlygas, kuriomis juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, neprieštarauja Konstitucijai.
Kreipimąsi į KT pasirašė Darbo partijos frakcija, taip pat kai kurie Naujosios sąjungos bei frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.
Į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto konstitucingumo gali kreiptis ne mažiau kaip penktadalis, t.y. 29 iš 141 Seimo nariai. DP frakcijai Seime priklauso 23 parlamentarai.
Pareiškėjų nuomone, juridinio asmens traukimas atsakomybėn už fizinio asmens padarytus veiksmus prieštarauja personalinės, individualios baudžiamosios atsakomybės tik už kaltus veiksmus taisyklei.
Pagal BK, juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, ir, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės.
Šią savaitę DP gynėjas byloje prieš partiją tuo pačiu pagrindu paprašė perrašyti kaltinamąjį aktą.
DP advokatas Valdemaras Bužinskas pirmadienį paprašė teismo grąžinti prokurorams perrašyti kaltinamąjį aktą, argumentuodamas, esą jis neaiškus, o juridinis asmuo DP tapatinama su fiziniu asmeniu.
DP partiją, V.Uspaskichą ir likusius tris kaltinamuosius prokurorai kaltina apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimu, neteisingų duomenų DP buhalterijoje naudojimu, tų duomenų įrašymu į deklaracijas ir įgaliotoms institucijoms pateikimu, apgaulingų pareiškimų apie partijos turtą ir veiklą teikimu valstybės institucijoms gaunant valstybės dotaciją ir tuo padarant didelę žalą valstybei.
Sunkiausias iš išvardytų nusikaltimų yra apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Už tai numatoma griežčiausia bausmė - iki 4 metų laisvės atėmimas.
DP įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, bei nesumokėjus apie 4 mln. litų mokesčių.
