Nors Arūno Valinsko laukia lemtingas "pasitikrinimas" Seime, jis dar kartą parodė, kad tikrinti nėra ko. Į skandalų verpetą patekęs parlamento pirmininkas pamiršo, jog darbo vietoje jo laukta jau vakar.
Seimo valdybai leidus, parlamento vadovas Arūnas Valinskas lašišas Norvegijoje galėjo žvejoti iki rugsėjo 1-osios, tačiau darbe jis nepasirodė ir vakar. LŽ pasidomėjus, kur dingo antrasis valstybės asmuo, jo sekretoriato atstovai tikino, kad šis jau Lietuvoje. Tačiau kada konkrečiai atvyks į Seimą, atsakyti negalėjo. Parlamento vadovo planų neatskleidė ir visiškai tuščia jo darbotvarkė Seimo tinklalapyje. Pats A.Valinskas neatsiliepė į telefono skambučius. Tik vakar pavakare buvo išplatintas pranešimas, kad šiandien numatytas Seimo pirmininko susitikimas su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Guenteriu Verheugenu.
Sugrįžusį A.Valinską užgrius nemalonumų lavina: dėl ryšių su Kauno "Daktarų" nusikalstamos grupuotės atstovu Seimo opozicija inicijavo ir jau baigia surinkti parašus nepasitikėjimo parlamento pirmininku procedūrai paskelbti, o Generalinė prokuratūra ryžosi nuodugniau patyrinėti, ar nebuvo klastojami į prezidentus kandidatavusio A.Valinsko parašų rinkimo lapai.
I.Degutienei nepranešė
Kol A.Valinskas viešėjo užsienyje - iš pradžių buvo komandiruotėje Osle, kur rugpjūčio 25-27 dienomis dalyvavo Šiaurės ir Baltijos jūros šalių parlamentų pirmininkų konferencijoje, paskui Svolveryje kartu su bičiuliais privačiai žvejojo lašišas, jį pavadavo Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė.
Rugsėjo 1-ąją jos laikino vadovavimo Seimui terminas baigėsi, tačiau, nepasirodžius oficialiajam Seimo vairininkui, I.Degutienė vakar tikino toliau ėjusi jo pareigas. "Nieko nežinau, pirmininkas man neskambino. Gal kokių nors kitokių darbų šiandien turi", - spėliojo LŽ kalbinta I.Degutienė. Pasak politikės, Seimo statute neparašyta, kad parlamento vadovas "būtinai turi sėdėti savo kabinete".
"Pagal viską turėtų būti darbe. Tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastis, kodėl jo nėra", - diplomatiškai kalbėjo ilgametis Seimo narys, ne kartą buvęs parlamento vadovu Česlovas Juršėnas. Anot jo, keliaujant į užsienį nutinka įvairių dalykų - ir lėktuvai vėluoja, ir bilietų negalima gauti. Tada, atsižvelgusi į aplinkybes, Seimo valdyba koreguoja komandiruotės ar kelionės datą.
Galioja taisyklės
Seimo opozicijos lyderis, frakcijos "Tvarka ir teisingumas" (TT) seniūnas Valentinas Mazuronis pažymėjo manantis, kad parlamento vadovas darbe turėjo būti rugsėjo 2-ąją. "Tai tik dar kartą byloja, kad kuo greičiau A.Valinskas nebebus Seimo primininkas, tuo bus geriau Seimui, jam pačiam ir mūsų valstybei", - pareiškė jis. Pasak politiko, pagal Seimo statutą parlamentarai laiku tarp posėdžių gali disponuoti gana laisvai. Kita vertus, anot jo, tai negalioja Seimo pirmininkui, nes jis dar yra tarsi administracijos vadovas. "Negali Seimo pirmininkas susigalvoti ir neateiti į darbą. Turi būti suderinta su pavaduotojais, pagaliau, galioja valdybos sprendimai", - įsitikinęs V.Mazuronis. Jo teigimu, visiškai nenormalu, kai "Lietuva nežino, kur yra antras valstybės asmuo".
Ofiacialiai Seimo pirmininkas atostogavo nuo liepos 27-osios iki rugpjūčio 10-osios, ilsėjosi Nidoje bei Vilniuje. Pirmą atostogų dieną A.Valinskas lankėsi Generalinėje prokuratūroje, kur davė parodymus tyrime dėl galimo jo partijos kolegės Seimo narės Astos Baukutės piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. A.Baukutė įtariama fiktyviai įdarbinusi padėjėją Joną Stasiukyną ir pasiimdavusi jo atlyginimą.
Renka parašus
Seimo TT frakcijos iniciatyva jau baigiami rinkti parlamentarų parašai dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku paskelbimo. Pasak V.Mazuronio, politinė valia tam tikrai yra, tačiau parašai dar nesurinkti, nes šiuo metu Seime labai nedaug parlamentarų. Rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną. TT parengtą dokumentą pasirašė per 20 Seimo narių - "tvarkiečių", socialdemokratų, Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narių. Darbo partijos lyderiai vakar pareiškė, kad
valdančioji koalicija pati turi apsispręsti dėl pačių paskirtų kadrų, o ne mėginti jų atsikratyti opozicijos rankomis.
Kad nepasitikėjimas Seimo vadovu būtų svarstomas, turi pasirašyti ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių - 29 iš 141. Seimo opozicija pasiryžusi siūlyti, kad procedūra būtų surengta per pirmuosius sesijos posėdžius.
Partneriai neryžtingi
Atsistatydinti pačiam A.Valinskui vakar pasiūlė vienas iš valdančiosios koalicijos partnerių - Liberalų sąjūdis (LS). Šios partijos pirmininkas Eligijus Masiulis mano, kad toks poelgis padėtų A.Valinskui "išlaikyti tam tikrą veidą". LS mano, kad tai padaryti Seimo vadovas turėtų iki rugsėjo 10-osios. Pasak E.Masiulio, esant dabartinei situacijai A.Valinskui sunkiai sektųsi vadovauti Seimui, tad norėdamas "išvengti skaudžių pasekmių" jis turėtų pasitraukti iš posto. "Šiandien Seimo pirmininko galimybės konstruktyviai ir sklandžiai vadovauti Seimo darbui yra stipriai sumažėjusios. Politikoje svarbu ne užsispirti, o realiai įvertinti aplinką, faktus ir įvykius, kurie apie tave sukasi, ir sprendimus priimti laiku. Tada galima išvengti skaudžių pasekmių ir išlaikyti tam tikrą veidą", - po Vyriausybės posėdžio vakar teigė LS lyderis. Anot jo, jei A.Valinskas neatsistatydins, LS frakcija prieš Seimo sesiją spręs, kaip elgtis toliau.
Didžiausios koalicijos partnerės - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas premjeras Andrius Kubilius vakar neišsakė aiškios pozicijos dėl A.Valinsko ir toliau kartojo, kad jis pats "turi įvertinti situaciją".
"Mes laukiame Seimo pirmininko A.Valinsko asmeninio apsisprendimo, jo paaiškinimų dėl vykstančių procesų Lietuvoje ir, svarbiausia, laukiame koalicijos didžiausios frakcijos - TS-LKD - apsisprendimo", - teigė koalicijos partnerės - Liberalų ir centro sąjungos - atstovas sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.
Raimonda Ramelienė
