Darbo birža per pirmuosius du šių metų mėnesius iš bedarbių sąrašų išbraukė 500 panevėžiečių, atsisakiusių jiems siūlyto darbo. Nuo išbraukimo dienos žmonės liko be paskutinio pragyvenimo šaltinio – socialinių išmokų, taip pat be socialinių garantijų.
Viena 12-os ir 14-os metų vaikus auginanti našlė Panevėžio rajono gyventoja Vilma U. (vardas pakeistas) suka galvą, iš ko išmaitinti atžalas.
Dvejus metus jos trijų asmenų šeima vertėsi iš socialinių pašalpų – maždaug 1000 litų per mėnesį. Kai moteris be skrupulų buvo išbraukta iš bedarbių gretų, tą pačią dieną ji neteko ne tik finansinės paramos, bet ir užsivėrė medicinos įstaigų durys. Vilma svarsto, kad susirgusi gydytojų nė nesišauktų – sveikatos priežiūros paslaugos jai tapo nepasiekiama prabanga.
Motyvas Darbo biržai išmesti našlę su dviem vaikais už borto – bedarbė atsisakė jai pasiūlyto valytojos darbo vienoje miesto įmonėje.
Atsiklausė viršininko
Kad skalbimo ir valymo paslaugas teikiančiai „Kagrio“ bendrovei prireikė valytojos, Vilmai buvo pranešta dar sausio pabaigoje. Moteris, gavusi Darbo biržos siuntimą, nuskubėjo pas potencialų darbdavį. Tačiau pokalbis dėl darbo užtruko trumpai.
„Iš karto meistrės pasiteiravau, kokios darbo valandos. Kai pasakė, kad darbas pamainomis, teks dirbti nuo 6 val. iki 24 val., netekau vilčių. Gyvenu rajone, mašinos neturiu, o taip anksti ryte ir vėlai naktį autobusai nebevažinėja“, – „Sekundei“ pasakojo Vilma.
Kai į Darbo biržą moteris grįžo nešina lape įrašytu atsakymu, kad atsisakė darbo, tarpininkė tik palingavo galvą: oi, labai blogai.
„Kai ėmiau aiškinti, kad man netinka darbo grafikas, nusistebėjo, iš kur aš būsiu. Tarsi mano anketoje nebūtų įrašo, kad gyvenu kaime. Svarstė svarstė, ką daryti, kol galiausiai paskambino kažkokiam savo viršininkui ir šis pareiškė, kad jei atsisakiau darbo, birža niekuo padėti nebegali“, – pamena Vilma.
Per dvejus metus – vienas pasiūlymas
Moteris neslepia tarpininkės kabinete net pratrūkusi raudoti, prašiusi neišbraukti iš bedarbių sąrašų, aiškinusi, kad viena augina du nepilnamečius vaikus. Į tai jai buvo atsakyta, esą tik iki 3 metų vaikai mažamečiai, o 12-os
ir 14-os metų jau gali ir vieni į mokyklą išeiti, vieni ir sugrįžti, ir ilgus vakarus leisti, kai mama iki vidurnakčio dirbs.
„Pagal tokius Darbo biržos atstovės aiškinimus mano vaikai turbūt jau laikomi suaugusiais“, – ironizavo Vilma.
Vienintelės trijų asmenų šeimai likusios pajamos – 425 Lt vaikams mokama našlaičių pašalpa.
Kovo viduryje būtų suėję dveji metai, kai Vilma – Darbo biržos klientė. Per tą laiką moteris buvo siųsta mokytis į biržos organizuotus pusę metų trukusius valytojų kursus. Po jų daugiau jokių pasiūlymų negavo.
Vilma pasakoja veltui mynusi visų kaime įsikūrusių įmonių slenksčius. Vienoje jų darbuojasi dvi Darbo biržos siųstos moterys, važinėjančios iš miesto.
„Sutikčiau dirbti bet kokį darbą, kurį sugebėčiau. Nesėdėsiu rankų sudėjusi. Eisiu dar kartą belstis pas darbdavius, gal pavyks“, – pasiryžusi bedarbė.
Viltis surasti pragyvenimo šaltinį ji sieja su artėjančiu pavasariu – gal moters rankų prireiks ūkininkams ar žemės ūkiu besiverčiančioms įmonėms.
Pasirašė nuosprendį
Iš bedarbių sąrašų išbrauktai panevėžietei 28-erių Vaidai pasisekė kiek geriau.
Nuo agresyvaus smurtaujančio vyro su dviem mažamečiais vaikais pabėgusi ir valdiškuose namuose besiglaudžianti moteris taip pat buvo netekusi bedarbės statuso, nes atsisakė dirbti valytoja jai nepatogiu slankiuoju grafiku.
Tačiau moterį užstojančiai paramos organizacijai pakėlus triukšmą, Darbo birža jau po kelių dienų Vaidą sugrąžino į bedarbių gretas.
Agentūros „SOS vaikai“ šeimos namuose Vaida gyvena nuo lapkričio, kai prieš ją ranką pakėlė apie žmonos pasiryžimą skirtis sužinojęs girtaujantis vyras.
Du berniukus – ketverių ir penkerių metų – auginančios Vaidos pajamos pastaruosius metus tebuvo valstybės mokamos pašalpos: po 315 Lt kiekvienam šeimos nariui ir dar po 52 Lt už kiekvieną vaiką.
Vasario pabaigoje Darbo birža moteriai pasiūlė valytojos darbą tame pačiame „Kagryje“. Moteris tvirtina, jog tai buvo vienintelis biržos pasiūlymas per visus jos bedarbystės metus. Vaidai taip pat netiko darbo valandos.
„Darbdavys, išgirdęs, kad turiu du mažamečius vaikus, iš karto pareiškė, kad šitas darbas ne man“, – pamena Vaida.
Kai tą pačią dieną moteris sugrįžo į Darbo biržą su neigiamu atsakymu, tarpininkė nenustebo.
„Taip ir maniau, kad taip bus“, – teištarė darbuotoja.
Vaida tvirtina neturinti jokių galimybių dirbti pamainomis nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro: kol nesibaigęs skyrybų procesas, vyras gyvena kaime, giminaičiai prižiūrėti mažamečių irgi neturi jokių galimybių. Vaida palikta viena su darželinukais vaikais. Anot jos, Darbo biržos tarpininkei gerai buvo žinoma, kokioje beviltiškoje situacijoje atsidūrusi bedarbė.
Kad pati atsisakiusi darbo pasirašė sau nuosprendį, Vaida sužinojo tik kitą dieną, kai Šeimos namų socialinė darbuotoja paskambino tarpininkei pasiteirauti dėl bedarbės likimo.
„Gal Darbo birža mane specialiai nusiuntė į tokį darbą, kad galėtų išmesti, o Panevėžyje oficialiai sumažėtų nedarbas? Gal iš aukščiau gavo nurodymą pramėtyti bedarbius?“ – svarsto Vaida.
Įtaria politinius žaidimus
Be pragyvenimo šaltinio likusi Vaida tikino bandysianti duonos ieškoti pradėjusi individualią veiklą – paėmusi verslo liudijimą įsidarbinti pas ūkininką. Tačiau moteris kol kas gali atsikvėpti. Kai be pašalpų ir socialinių garantijų likusią mažamečių motiną stojusi ginti agentūra pakėlė triukšmą, Vaidai buvo grąžintas bedarbės statusas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
