Didelis nedarbas šalyje, neslopstanti emigracija, pasirodo, kai kam gali būti net pelninga. Skandalas Kelmės darbo biržoje apnuogino seniai paprastų piliečių matomą ir savaip vertinamą reiškinį, kai vienaip ar kitaip pelnęs darbo biržos tarpininko palankumą gali metų metus išlikti bedarbių sąrašuose, neprarasti socialinių garantijų bei išmokų ir tuo pat metu darbuotis.
Nebuvo naujiena
Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriaus vedėjas Stasys Povilaitis nė neslepia, kad šiandieninis skandalas jo vadovaujamoje įstaigoje nebuvo didelė naujiena: Kelmė – tarsi kaimas, kur visi vienas kitą pažįsta, viską vieni apie kitus žino, tad ir apie gerus ar nesukalbamus darbo biržos tarpininkus kalbos taip pat plačiai sklinda. Viešumoje „plaukioja“ ir sumos, kurias neva reikia pakloti už tarpininko palankumą.
Pagaliau šis skandalas nėra nei pirmas, nei vienintelis – jau yra „sudegę“ du tarpininkai, pastarasis – trečias. Tik anais sykiais tyliai apsieita, o šįsyk viską žurnalistai suuodė.
Skandalas, pasak S.Povilaičio, prasidėjo nuo vieno kelmiškio skundo Šiaulių teritorinės darbo biržos vadovybei. Jame buvo tvirtinama, kad kelmiškis A.M. yra užregistruotas darbo biržoje, turi bedarbio statusą, o iš tikrųjų jau trejetą metų dirba ir gyvena Švedijoje. Skundo autorius rašė, kad už Švedijos darbininką pas tarpininką, Kelmės skyriaus stebėsenos ir paslaugų vyriausiąjį specialistą Rimantą Motuzą, ateina kitas jo šeimos narys.
Mįslingas apsilankymas
Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas skunde minimus faktus pavedė ištirti Kelmės skyriaus vedėjui S.Povilaičiui. Šis, gavęs direktoriaus pavedimą, iškart išsiaiškino, kad tariamai Švedijoje uždarbiaujantis bedarbis bedarbio pašalpos negauna, bet naudojasi visomis lengvatomis, valstybė (t. y. visi mokesčių mokėtojai) už jį sumoka privalomąjį sveikatos draudimo mokestį. Išsiaiškino ir tai, kad skunde minimas bedarbis po keleto dienų privalės apsilankyti pas R.Motuzą, todėl nutarė ramiai palaukti tos dienos, o tada viskas ir paaiškės.
S.Povilaitis sakė, kad lauktąją dieną jis iš pat ryto užėjo į R.Motuzo kabinetą ir paprašė, jog atvykęs A.M. užeitų pas jį pasikalbėti, paprašė jo bylos. R.Motuzas akivaizdžiai sutriko, paskui šiek tiek patylėjęs pareiškė, kad jo klientas jau buvo ir išėjo namo. Ir iš tiesų kortelėje jau buvo žyma apie jo apsilankymą. Apsilankymas buvo pažymėtas ir duomenų bazėje, nors nuo darbo dienos pradžios buvo praėję vos keletas minučių. Darbo biržos elektroniniame registracijos žurnale R.Motuzas įrašė, kad šį bedarbį priėmė likus vienai minutei iki darbo pradžios. Paskui šiame žurnale atsirado dar vienas įrašas – 8 val. 21 min.
„Vaiduoklio“ paieškos
S.Povilaitis savo pavaldiniui nurodė tuoj pat atgal sugrąžinti įtarimų sukėlusį bedarbį, bet šis nurodytu telefonu neatsiliepė. Kai po kurio laiko (jau skambino pats S.Povilaitis ir jo pavaduotoja Rita Sakalauskienė) prisiskambinti pavyko, atsiliepęs vyriškis pareiškė nieko bendro su darbo birža neturįs.
R.Motuzui ir toliau atkakliai tvirtinant, kad jis tą rytą tikrai priėmė A.M., buvo peržiūrėti įėjimą į pastatą ir jo vidų fiksuojančių vaizdo kamerų įrašai. „Šiaip mes tų vaizdų niekada neperžiūrėdavome, tam nebuvo reikalo. Gal tik vienąkart, kai pastato sienos buvo nutepliotos, vaizdo kamerų įrašais pasinaudojome. Matyt, Rimantas ir nepagalvojo, kad vaizdo įrašai gali jam būti nepalankūs“, – pasakojo S.Povilaitis.
Kameros nufilmavo tik vieną moterį, labai jau panašią į skunde minimo bedarbio motiną, kuri darbo biržos pastate užsibuvo vos porą minučių, ir lazdele besiramstantį senuką. Daugiau niekas minimu laiku į pastatą neįėjo ir neišėjo iš jo.
S.Povilaitis sakė, kad jam labai „įdomūs“ pasirodė ir kliento parašai darbo rizikos stebėsenos lape, kurie akivaizdžiai buvo skirtingi: „Kitas parašas net taisytas. Ir taip grubiai, drąsiai, daug nesivarginant. Bet šito plačiau komentuoti aš nenorėčiau, tegul prokurorai pasisako tuo klausimu.“
Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių – paanalizavus bedarbio įrašus kortelėje paaiškėjo, kad A.M., kurio specialybė – vairuotojas, tik kartą per trejetą metų buvo pasiūlytas darbas. Dar įdomiau, kad bedarbiui vairuotojui buvo pasiūlytas pardavėjo darbas, nors vairuotojų darbo rinkoje trūksta.
Kaltės nepripažįsta
61 m. darbo biržos vyriausiasis specialistas R.Motuzas savo kaltės nepripažįsta. Žurnalistams jis aiškino, kad su A.M. jis bendravo dar prieš 8 val. biržos kieme. Kadangi klientas buvo neblaivus, tai jo nė į kabinetą nekvietė. Tuomet netrukus atskubėjo A.M. motina atsiprašyti už neblaivų ketvirtą dešimtį įpusėjusį sūnų. O šiuo metu A.M. jau yra išvykęs į užsienį ir yra gautas jo prašymas išbraukti jį iš darbo biržos klientų sąrašų.
R.Motuzas Kelmės darbo biržoje dirba 12 metų. Nepriklausomybės pradžioje, 1991–1994 metais, jis dirbo Kelmės rajono valdytoju. Netekęs rajono vadovo posto, jis ir toliau liko politikoje, buvo renkamas į rajono tarybą, nuo 2001 m. priklauso Socialdemokratų partijai. Šiuo metu jis yra rajono savivaldybės tarybos Biudžeto ir investicijų komiteto pirmininkas.
Reikėtų viešumo
Kelmės darbo biržos vadovas S.Povilaitis mano, kad nuo tokių incidentų galėtų apsaugoti viešumas: „Aš nesiūlyčiau viešai skelbti visų darbo biržos klientų sąrašus, bet palaikau mintį, kad reikėtų viešai skelbti pašalpas gaunančių bedarbių sąrašus. Jiems pašalpas moka mokesčių mokėtojai, tad šie ir turėtų žinoti, kam moka ir ar tuo nepiktnaudžiaujama. Jei tam būtų pritarta, neabejoju, kad bedarbių sąrašai gerokai sutrumpėtų, nes kvailių vietoje likę dirbantieji su tuo nenorėtų taikstytis.“
S.Povilaitis neslėpė, kad ir dabar gauna daug įvairių skundų. Šiomis dienomis „jį patį į laikraštį įdėję“. Išbraukė nedarbingumo lapelį turintį bedarbį iš sąrašų, o šis skundą Lietuvos darbo biržos vadovybei parašė, žurnalistams pasiskundė. S.Povilaitis neprognozuoja, kuo šio skundo tyrimas baigsis, tačiau ligonio nuskriaudimas nelabai kaip atrodo: vienas gali net Švedijoje dirbdamas Lietuvos medikų paslaugomis naudotis, o tikras bedarbis dabar net pas gydytoją nueiti negali, nes jis – neapdraustas. Juo labiau kad šiam žmogui buvo būtina operacija. Ar po pusmečio, kai jis vėl bus įrašytas į bedarbių sąrašus, liga nebus užvilkinta?
Visos šalies bėda
Aldona Kvintufelienė, Socialinių paslaugų tarnybos direktorė
Mūsų veikla yra glaudžiai susijusi su nedarbu, kitokiomis su juo susijusiomis bėdomis. Manau, kad nuo tokių dalykų, kokie dabar nutiko Kelmėje, gali apsaugoti tik viešumas. Bedarbio pašalpas gaunantieji turėtų būti viešai žinomi, jie neturėtų būti dangstomi kažkokiais apsaugos įstatymais.
Kita vertus, man keista, kad toks skandalas driokstelėjo tik dabar. Juk seniai yra žinoma, kad vieni biržos klientai uždarbiauja užsienyje, kiti nelegaliai triūsia čia pat, Lietuvoje. Dažnas mūsų tokių pavyzdžių paminėtų, jei tik išdrįstų. Ir nereikia sakyti, kad tai vyksta tik Kelmėje. Tai yra visos šalies bėda.
Nijolė Petrošiūtė
