Naujausios tendencijos darbo rinkoje: Lietuvoje padaugėjo darbo vietų, sumažėjo bedarbių vyrų procentas, darbdaviai laukia antrosios krizės bangos ir neskuba, kaip žadėjo pavasarį, didinti atlyginimų. Tuo tarpu užsienyje žmones įdarbinančios agentūros konstatuoja: visi darbingi, gerieji žmonės jau išvažiavo.
Registruota daugiau darbo vietų
Šiaulių teritorinė darbo birža (ŠTDB) rugsėjo pradžioje registravo beveik 300 darbo vietų (tai yra 28 procento) daugiau, nei rugpjūčio pradžioje, apskrityje per rugpjūtį registruota 486 darbo vietomis daugiau, nei praėjusį mėnesį.
ŠTDB Darbo išteklių skyriaus vedėja Karolina Kleinotaitė Gorodničenko šį padidėjimą veikiau sieja su naujo sezono pradžia po atostogų pradėjusiose veikti įmonėse, nei su realiu darbo vietų gausėjimu.
Rugsėjo 20-tą dieną Darbo biržos Šiaulių skyriuje registruotos 372, Šiaulių apskrityje – 514 laisvų darbo vietų.
Šiuo metu darbo be vargo rastų vairuotojai, pardavėjai, virėjai, siuvėjai,vadybininkai, platus spektras statybininkų.
Minimalus su galimybe užsidirbti daugiau
Daugumai siūlomas minimalus, priklausantis nuo išdirbio normų atlyginimas. Pavyzdžiui, baldų aptraukėjo atlyginimas numatomas nuo 1700 litų, baldžiaus – nuo 1000, staliaus– staklininko – nuo 1200, siuvėjams, padavėjams siūlomas minimumas su galimybe užsidirbti daugiau.
Rugsėjo pradžioje Šiaulių mieste ir rajone fiksuotas 9,1, Šiaulių apskrityje – 10,7 procento nedarbas (atitinkamai metų pradžioje – 11,9 ir 13,7 procento).
Didžiausias nedarbas išlieka Kelmėje (15,1 procento) ir Akmenėje (13,8 procento).
Nauja tendencija – sumažėjo vyrų nedarbas. Dabar 45 procentus bedarbių sudaro vyrai ir 55 procentus moterys.
Laukia antrosios krizės bangos
„Šiuo metu darbdaviai pritilę ir laukia antrosios krizės bangos“, – tokias tendencijas darbo rinkoje įžvelgia Sonata Jasėnaitė, Šiaulių personalo valdymo grupės direktorė.
Antrąją krizės bangą, anot S. Jasėnaitės, pranašauja ir savotiškas barometras – žemiau negu pirmosios krizės metu nukritusios pervežimų kainos. Tai rodo, kad nėra krovinių, stringa eksporto srautai, mažėja gamyba.
Atlyginimai mažinami nėra, tačiau neskubama jų ir didinti.
„Pavasarį atliktas tyrimas rodė, kad darbdaviai rudenį planavo atlyginimų didinimą, tačiau dabar tie planai pristabdyti“, – sakė S. Jasėnaitė.
Šiaulių personalo valdymo grupės vadovė stebi emigracijos poveikį darbo rinkai.
„Dažnai būna, kad žmogus atsiunčia gyvenimo aprašymą, skambini – telefonas išjungtas, parašai elektroninį laišką – atrašo, kad šiuo metu jo darbas Lietuvoje nedomina, kad jis yra užsienyje“, – pasakoja S. Jasėnaitė.
Likusiems Lietuvoje specialistams įsidarbinti lengviau. Tačiau įmonės jiems negali pasiūlyti didesnių atlyginimų, nei įmonėje sukurta atlyginimų sistema, mat tada reikėtų didinti algas visuose segmentuose.
Anot S. Jasėnaitės, pavasarį ir įmonių darbuotojai turėję lūkesčių, kad rudenį atlyginimai kils, bus mažinami darbo krūviai. Tačiau jų lūkesčiai apvilti.
Į darbą – tik iki 35-erių
Nei emigracija, nei specialistų trūkumas, S. Jasėnaitės pastebėjimu, nepakeitė darbdavių nuostatos priimti į darbą žmones iki 35-erių metų.
„Prieš kelis mėnesius šiaip ne taip pavyko įdarbinti 48-erių metų vyr. buhalterę, nors įmonės vadovas buvo griežtai užbrėžęs 35-erių metų ribą. O apie penkiasdešimtmetį net kalbos nėra... Netgi į sargus nepriėmė vyresnio žmogaus“, – pasakoja S. Jasėnaitė.
Pagrindinis darbdavių argumentas, anot pašnekovės, kad vyresni žmonės esą priešinsis pokyčiams įmonėje.
Darbingi ir geri jau išvažiavo
„Nebėra žmonių, visi darbingi, gerieji, tvarkingi žmonės išvažiavo. Liko, kurie turi darbus arba kurie negali išvykti“, – sako Relonda Jonaitienė, įdarbinimo agentūros „Darbintera“ direktorė.
Dešimtmetį gyvuojanti įmonė bendradarbiauja su Anglijos fabrikais bei sandėliais, kuriuose įdarbina nekvalifikuotus darbininkus.
Neseniai pasirašytos sutartys su Norvegijos įmonėmis, kurios prašo aukštos kvalifikacijos specialistų – sertifikuotų mechanikų, inžinierių, šaltkalvių – tačiau gerai kalbančių anglų ar skandinavų kalba. O gerai užsienio kalba kalbančių šaltkalvių Šiauliuose nedaug.
R. Jonaitienė pastebi dar vieną tendenciją – jei prieš 3–4-eris metus, žmonės išvykdavo, o po pusmečio ar metų grįždavo, tai dabar įsidarbinę nebegrįžta, neatlaisvindami darbo vietų tėvynainiams. Šiemet per mėnesį, anot pašnekovės, registruojama dvigubai mažiau darbo vietų, negu pernai.
Nijolė KOSKIENĖ
