Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) teigimu, pagrindiniai iššūkiai su darbu nuotoliu daugumą ištiko netikėtai – atėjus pandemijai 2020 m.
Prasidėjus pandemijai ir daugeliui žmonių persikėlus dirbti iš namų, pasak inspekcijos atstovų, buvo pastebėtas padidėjęs darbdavių susidomėjimas stebėti ir kontroliuoti darbuotojų veiklą. Darbdaviai panoro kontroliuoti darbuotojų darbą iš namų, tai stengdamiesi įgyvendinti įvairiomis priemonėmis – garso ir vaizdo įrašymu, su darbu ir ne su darbu susijusių susirašinėjimų skaitymu, sekimu ir kt.
Nors pandemija jau kurį laiką pasibaigusi, tačiau daugelis darbuotojų dar renkasi dirbti iš namų. Tuo tarpu darbdavių noras sekti darbuotojų veiklą nesumažėjo.
Darbuotojai privalo būti informuojami apie stebėjimą
Vis dėlto darbuotojų stebėjimas nėra papratas – kiekvienas toks veiksmas turi būti pagrįstas ir nepažeisti darbuotojų privatumo.
Kaip praneša VDAI, darbuotojai privalo būti informuojami apie jų stebėseną, kaip tai numato BDAR 13 straipsnis.
Informavimas turi būti vykdomas pasirašytinai arba kitokiu būdu, patvirtinančiu darbuotojo žinojimą apie vykdomą stebėseną. Netgi elektroninio pašto stebėjimo atveju darbuotojai turi teisę žinoti apie galimas jų susirašinėjimo peržiūras.
Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos byloje buvo pabrėžta, kad darbdaviai negali neinformavę tikrinti darbuotojų asmeninių paskyrų, net jei jos buvo naudojamos darbo metu.
Visgi, VDAI teigimu, darbo santykiuose sutikimo rinkimas stebėsenai paprastai nėra tinkamas, nes darbuotojai dėl galios disbalanso gali jausti spaudimą sutikti.
Tačiau darbdavys visais atvejais turi užtikrinti BDAR reikalavimų laikymąsi, įskaitant teisę prieštarauti duomenų tvarkymui ar gauti savo duomenų kopiją.
Teisininkė: „Sunku sužinoti, ar darbuotojas dirba sąžiningai“
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė pripažįsta, kad sunku sužinoti, ar darbuotojas dirba sąžiningai, ar ne.
„Darbdaviai neretai susiduria su darbuotojų piktnaudžiavimo atvejais – kai darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu, tačiau iš tiesų atlieka kitus veiksmus, niekaip nesusijusius su jų darbu arba, pavyzdžiui, vėluoja pradėti darbą ar atsitraukia nuo jo anksčiau. Todėl darbdaviui gali tekti ir pakontroliuoti darbuotoją, kad šis nepiktnaudžiautų nuotoliniu darbu“, – komentuoja teisininkė.
Pasak jos, įmonė, norėdama kontroliuoti atliekamą darbą, turėtų darbuotojui pateikti aiškią nuotolinio darbo tvarką su visomis taisyklėmis, reikalavimais, procedūromis ir aiškiais scenarijais, kas bus, jei darbuotojas visgi nesilaikys darbdavio nustatytos tvarkos, pavyzdžiui, įspėjimas ar net atleidimas iš darbo.
„Bet kokiu atveju, kontroliuodamas darbuotoją, darbdavys turėtų nepažeisti asmens privatumo. Pavyzdžiui, norėdamas patikrinti, ar darbuotojas laiku vykdo jam pavestas funkcijas, darbdavys galėtų fiksuoti darbuotojo darbo pradžią ir pabaigą kaip prisijungimą prie tam tikrų sistemų arba fiksuoti darbuotojo aktyvų ir pasyvų prisijungimo laiką prie darbdavio sistemų, tarkim, Teams.
Žinoma, darbdavys turi teisę naudoti ir tradicinį metodą – paprašyti darbuotojo pateikti darbų ataskaitą ir taip patikrinti darbuotojo darbą dirbant nuotoliniu būdu“, – atkreipia dėmesį I. Mažeikaitė.
Nustatyti pažeidimai dėl teisės į privatumą
2022 m. birželio mėnesį Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėjo skundą dėl įstaigos tarnybiniuose automobiliuose įdiegtos vaizdo ir garso įrašymo įrangos, kuri veikė visą darbo laiką ir rinko ne tik vaizdo, bet ir garso duomenis, įskaitant darbuotojų pokalbius.
Įmonės darbuotojas, pateikęs skundą, teigė, kad vaizdo ir garso įrašymo įranga automobilyje pažeidžia jo teisę į privatumą.
Įstaiga bandė savo veiksmus pagrįsti ir teigė, kad jos veiksmai atitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus, tačiau neatliko privalomo poveikio duomenų apsaugai vertinimo (PDAV), nors toks vertinimas būtinas, kai kyla didelė grėsmė žmonių teisėms ir privatumui.
Dėl to inspekcija nustatė, kad įstaiga pažeidė BDAR nuostatas, nes PDAV buvo atliktas tik 2016 m., prieš BDAR įsigaliojimą, o vėliau nebuvo atnaujintas. Dėl to buvo priimtas sprendimas: įpareigoti įstaigą atlikti naują PDAV ir laikinai apriboti duomenų tvarkymą – garso įrašai gali būti daromi tik tiek, kiek tai susiję su kitais asmenimis, ne darbuotojais.
Teisininkė apie tai, ką įmonė privalo padaryti
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai darbuotojų veikla, dirbant nuotoliniu būdu, yra stebima apie tai iš anskto nenurodžius sutartyje ir nesutarus su darbuotoju.
Teisininkė Indrė Mažeikaitė pasakoja, kad visais atvejais, jeigu nusprendžiama darbuotojo veiklą kontroliuoti kitomis priemonėmis, darbuotojas privalo būti informuotas.
Pasak jos, darbuotojui turi būti pranešta, kad darbdavys gali imtis priemonių stebėti susirašinėjimą ar kitą jo bendravimą, taip pat – apie tokių priemonių įgyvendinimą bei pasekmes darbuotojui.
Teisininkė I. Mažeikaitė pabrėžia, kad darbuotojas turi gauti informaciją ir apie darbdavio vykdomo stebėjimo apimtį, ir įsibrovimo į darbuotojo privatumą laipsnį. Be to darbdavys turi pateikti aiškias priežastis, kurios pateisintų jo darbo metu atliekamą stebėjimą.
Visgi jeigu darbdavio veiksmai yra pernelyg įsibraunantys į asmeninę erdvę, gali kilti nepasitenkinimas ir pasipriešinimas iš darbuotojų pusės.
„Tada jau darbdaviui tektų įrodyti, kad nebuvo įmanoma naudoti alternatyvios stebėjimo sistemos, paremtos mažiau įsibraunančiais metodais ir priemonėmis, nei tiesiogine prieiga prie darbuotojo bendravimo turinio. Taip pat – kad yra nustatyti pakankami saugikliai darbuotojui, ypač kai darbdavio stebėjimo veiksmai yra įsibraunančio pobūdžio“, – pažymi „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė.
Ko gali reikalauti nukentėję darbuotojai?
Advokatas Aleksandras Kovalevskis pabrėžia, kad tais atvejais, kai darbuotojo veikla yra stebima nelegaliai, yra vykdomas rimtas įstatymų pažeidimas.
„Lietuvoje galiojantis darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo gerbti darbuotojų teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą. Darbdaviui įgyvendinant nuosavybės ar valdymo teises į darbo vietoje naudojamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, negali būti pažeidžiamas darbuotojų asmeninio susižinojimo slaptumas“, – nurodo A. Kovalevskis.
Kaip teigia advokatas, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą.
Darbuotojai, kurie susidūrė su įmonėje vykdomais neteisėtais veiksmais, pasak advokato, turi teisę pareikšti teismui ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Baudos BDAR pažeidimą – iki 20 mln. eurų
Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), įmonėms, neteisėtai stebinčioms darbuotojų veiklą, gali būti skirtos reikšmingos administracinės baudos.
Maksimali bauda gali siekti iki 20 milijonų eurų arba iki 4% ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos.
Viešojo sektoriaus institucijoms Lietuvoje taikomos mažesnės baudos už duomenų apsaugos pažeidimus, tačiau jos vis tiek gali būti reikšmingos.
Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, šio sektoriaus institucijoms skiriamos baudos siekia 0,5–1 proc. jų metinio biudžeto, bet negali viršyti 30–60 tūkst. eurų.
Ši nuostata pagrįsta tuo, kad baudos skiriamos iš valstybės biudžeto, todėl siekiama išvengti neproporcingo finansinio poveikio viešosioms įstaigoms.
Kaip teigia VDAI, bauda nėra vienintelė ir visada taikoma priemonė, bausti už pažeidimą.
„Ar bauda būtų taikoma ir kokio būtų dydžio, priklauso nuo nustatytų aplinkybių. Bet kuriuo atveju baudos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Europos duomenų apsaugos valdybos nustatyta metodika, apimančia įvairių aplinkybių vertinimą, –
Istorija, kaip įmonė neteisėtai stebėjo darbuotojo darbą
Naujienų portalui tv3.lt Lukas (vardas pakeistas – red. past.) pasakoja, kaip praeitoje darbovietėje teko susidurti su nemalonia staigmena – vyras, dirbantis IT srityje, nė neįtarė, kad visas jo darbas yra fiksuojamas.
Kaip pasakoja Lukas, jis dirbo iš namų su įmonės duotu kompiuteriu. Tik po kurio laiko netikėtai sužinojo, kad kompiuterio ekranas periodiškai fotografuojamas, o tas nuotraukas gavę vadovai stebi darbuotojo veiklą.
„Dirbau programuotoju. Neatsimenu tiksliai, bet darbo sutartyje nebuvo nurodyta apie stebėjimą. Žmonės sužinodavo tik pradėję dirbti, kai pirmą kartą „nusižengdavo“, iki tol jie realiai net nežinodavo. Buvo įdiegta programinė įranga, kuri kas 10 ar 15 minučių darydavo ekrano nuotrauką. Mes nematydavome tų ekrano nuotraukų, jas matydavo tik projektų vadovas ir direktorė“, – pasakoja Lukas.
Fiksuojamas ne tik ekranas, bet ir pelytės, ir klaviatūros veikla
Toks sekimas nebuvo vienintelis, kurį taikė praeita vyro darbovietė. Pasak jo, taip pat buvo stebimas veiksmų atlikimas per tam tikrą laikotarpį, kas reiškia, kad įmonė fiksavo ir kompiuterio pelytės bei klaviatūros veiklą.
„Buvo sekamas ir veiksmų atlikimas per tam tikrą periodą, tai visi pelytės paspaudimai, klaviatūros klavišo paspaudimai. Įmonė buvo įrašiusi kažkokį algoritmą, kuris fiksuoja kiek veiksmų padaryta per tam tikrą tikrą laiko intervalą. Tada suskaičiavę galėjo apskaičiuoti, ar tai buvo darbingas laikotarpis, ar kompiuteris buvo tiesiog įjungtas ir paliktas“, – prisimena vyras.
Kaip nurodo Lukas, apie visus šiuos sekimus sužinojo visai atsitiktinai – nuėjęs pavalgyti neįprastu metu.
„Apie tai sužinojau tada, kai tiesiog per pietų pertrauką aš užsidirbau ir nusprendžiau, kad papietausiu vėliau, ne įprastos pietų pertraukos metu.
Kai grįžau pavalgęs, man projektų vadovė parašė: „Kodėl tu nieko nedarai?“ Sakau: „Iš kur tu sužinojai, kad aš nieko nedariau?“ Ir ji tiesiog atsiuntė savo ekrano nuotrauką, kur aiškiai matosi padarytos mano ekrano nuotraukos. Net iš ankstesnių nuotraukų matėsi, kaip dirbu“, – pasakoja Lukas.
Progamuotojas: „Man buvo šokas“
Vyras neslepia, kad pamačius daugybę savo ekrano nuotraukų pas vadovę kompiuteryje, jis labai sutriko.
„Iš pradžių man buvo šokas, nes tai buvo mano pirma IT darbovietė ir aš iki tol nebuvau girdėjęs, kad toks dalykas yra normalu. Aišku, tai buvo pirma ir paskutinė darbovietė, kur tai buvo daroma. Paskui supratau, kad tai nėra normalu“, – atvirauja jis.
Lukas pasakoja, kad dirbti tokiomis sąlygomis nebuvo malonu, jautėsi sukaustytas ir bijantis darbo metu užeiti į socialinius tinklus, atrašyti artimiesiems žmonėms, nes nežinojo, kada ekranas bus nufotografuotas ir kokia asmeninė informacija jame gali pasimatyti.
„Tikrai nepatiko dėl sekimo, nes būna laikotarpis, kada yra darbo, bet būna laikotarpis, kada nėra darbo. Ir jeigu įsijungei kokį feisbuką su šeimos nariais susirašyti ir bijai tą daryti, nes nežinai ar tuo metu padarys tą nuotrauką ar nepadarys. Tai jau asmens duomenų pažeidimas, nes skaitomi asmeniniai susirašinėjimai“, – sako vyras.
Kaip teigia Lukas, tokius savo veiksmus darbdaviai teisino aiškindami, kad ofise mato, ką darbuotojai veikia, o jiems dirbant namuose – ne. Todėl tai buvo daroma tam, kad darbuotojas darbo metu dirbtų, o ne užsiimtų pašaliniais reikalais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
