Darbo rinkos situacija vėl sugrįžo 4–5 metus atgal, kai dabdaviai žinojo, jog už durų laukia 100 žmonių, tad nesuko sau galvos vieną kitą atleisdami. Darbdaviai nebesiguodžia, kad stinga kvalifikuotų darbininkų – jau yra iš ko rinktis, bet įmonės labai taupo.
Tiek pat metų atgal pasukome ir skaičiuodami Darbo biržos duris varstančius įvairių mokyklų absolventus. Darbo nerandančių jaunuolių vis daugiau, o pagrindinis jų klausimas – kokios galimybės rasti darbą užsienyje.
Tokias tendencijas pastebi Šilutės darbo biržos specialistai ir neslepia: faktai rodo, jog kopti iš ekonominės krizės dugno dar toli gražu nepradėjome.
Lietuvo Statistikos departamento duomenimis, emigrantų srautai nemažėja. Per šių metų liepos mėnesį oficialiai savo išvykimą deklaravo 10552 Lietuvos piliečiai. Birželį tai padarė 8471 žmogus, gegužės – 10281.
Darbo mažėja, bedarbių daugėja
Liepos mėnesį Šilutės darbo biržoje užsiregistravo 475 bedarbiai, birželį – 523, o iš viso jų skaičius šiuo metu jau siekia 5206. Darbo ieškančių žmonių rajone iš viso yra apie 6000. Moterys sudaro daugiau nei 42 procentus bedarbių, vyrai beveik 58 proc.
Liepos mėnesį registruota 160 laisvų darbo vietų, birželį buvo 224. Įdarbinti 249 žmonės (birželį – 360).
Jaunimas nori greičiau išvykti
Viena teigiama tendencija, kad šiemet per pirmąjį pusmetį terminuotų darbo sutarčių skaičius išaugo 2 kartus. Deja, taip įsidarbinę žmonės turi tik laikiną darbą. Darbo biržos direktorius Andrius Šašilkinas sako, jog taip yra dėl ypač neapibrėžtos įstatyminės bazės: darbdaviai nežino, kas jų laukia rytoj, į kurią pusę vėl keisis įstatymai, todėl bijo rizikuoti priimti žmones ilgesniam laikui. Įmonės, ypač – statybinės, priima žmones tik tam laikui, kuriam gauna užsakymą. Todėl neabejotina, kad rudenį Darbo birža vėl sulauks bedarbių plūstelėjimo, nes pasibaigus sutarčių laikui daug žmonių bus atleista.
Beje, tokia tendencija – nieko nauja, taip būna kiekvieną rudenį.
Kiekvieną vasarą visos šalies darbo biržos sulaukia ir gausaus absolventų skaičiaus. Šalies žiniasklaidos priemonės praneša, kad šiemet jų iš viso užsiregistravo apie 7000. Šilutės darbo biržoje tik per liepos mėnesį sulaukta 133 absolventų, o iš viso šiemet jau užsiregistravo 211 aukštąsias, profesines mokyklas ir kolegijas baigusių jaunų žmonių. Šie skaičiai panašūs būna kasmet.
Darbo biržos specialistai žino, jog tie jauni žmonės registruojasi pirmiausia tam, kad gautų socialines išmokas ir draudimą. Paprastai per pusmetį ar kiek daugiau darbą jie susiranda.
Beje, mūsų mieste daugiausia registruojasi mūsų profesinių mokyklų moksleiviai, o dauguma aukštųjų mokyklų ar kolegijų absolventų stengiasi likti didžiuosiuose šalies miestuose.
Darbo biržos darbuotojams didžiausią nerimą kelia, kad ateinantys jauni žmonės neslepia, jog pagrindinis jų tikslas gauti darbą užsienyje ir kuo greičiau išvykti. „Tai sukels labai skaudžias pasekmes mūsų šaliai ateityje, kai nebebus kam dirbti kvalifikacijos reikalaujančio darbo", – sako Karjeros planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vingirdas Pielikys, jam pritaria vyriausioji specialistė Danė Mongirdienė.
Valstybė nebrangina specialistų
Per pastaruosius porą metų rajone smarkiai krito darbo užmokečio vidurkis – tai dar viena bloga tendencija. Dėl jos kyla ir kita problema – nemenka darbuotojų rotacija įmonėse, kurios priežastis – neišsipildę darbuotojų lūkesčiai. Vienų įmonių vadovai gal ir galėtų daugiau mokėti savo darbuotojams, bet to nenori daryti, kiti yra priversti labai taupyti, kad mažėjant užsakymų išlaikytų bent geriausių specialistų branduolį. Dėl tos priežasties naujų žmonių stengiamasi neįdarbinti, o jei reikia pavaduoti atostogaujančius, neretai įdarbinami savų darbuotojų vaikai.
Darbo biržos direktorius A.Šašilkinas mano, kad ir kitais metais pasikeitimų darbo rinkoje dar nebus, nes Vyriausybė nedaro jokių žingsnių, kad paremtų verslą. „Kad tik blogiau nebūtų", – priduria V.Pielikys.
Tokias mintis perša ir pradėta bei dar tik numatyta kai kurių institucijų reorganizacija. Naikinamos apskričių administracijos, reorganizuojama šalies darbo birža, kalbama apie pokyčius kitose institucijose. O juk tuo pačiu į gatvę išeina ir aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriuos paruošti valstybei kainavo labai brangiai. „Nebrangina mūsų valstybė žmonių", – tokia mintis kyla ne tik Darbo biržos lankytojams, bet ir jos darbuotojams.
Bedarbis turi būti aktyvus
Ką vis dėlto daryti darbo netekusiam žmogui? „Šiandien bedarbis turi pats būti labai aktyvus ir būtinai ateiti į Darbo biržą", – sako direktorius A.Šašilkinas. Anot jo, verta prisiminti, kad ir darbdaviai dabar pirmiausia domisi, ar žmogus registruotas Darbo biržoje, nes jiems tokius žmones įdarbinti naudingiau. Be to, įvairius projektus vykdanti Darbo birža gali pasiūlyti bent laikiną užimtumą, čia sukaupta daug informacijos, suteikiami darbo paieškos pagrindai.
Aktyviai darbo ieškantis žmogus sužinos apie įvairias programas, ir galbūt kuri nors jų tiks būtent jam. Šioje srityje dažnai yra pakeitimų. Štai kad ir nuo liepos vidurio įsigalioję Įgūdžių įsigijimo programos pakeitimai. Iki šiol pagal šią programą asmenys iki 29 metų nebuvo remiami, o dabar jau yra galimybė 50 procentų kompensuoti darbdaviams tokių žmonių darbo užmokesčio. Tai viena iš priemonių, kurių griebiamasi bandant sulaikyti Lietuvoje jaunus žmones.
Vilija BUDRIKIENĖ
