Vilniuje šeštadienį rengiamoje mugėje darbdaviai ir įvairių institucijų atstovai pristatys besikeičiančias galimybės gyventi ir dirbti Lietuvoje.
"Lietuvoje vyksta pakankamai dinamiški procesai ir žmonėms, kurie galvoja grįžti į Lietuvą, labai trūksta informacijos", - ketvirtadienį pristatydamas renginio tikslus, spaudos konferencijoje kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sekretorius Rimantas Kairelis.
Mugėje "Gyvenk ir dirbk Lietuvoje" išeiviams arba jų artimiesiems bei aukštųjų mokyklų absolventams bus teikiamos individualios konsultacijos, darbdaviai pasakos apie siūlomus atlyginimus, garantijas, paskatinimus bei kitas darbo sąlygas.
Kartu bus pateikta analitikų parengta informacija apie šiandienos darbo rinką pagal regionus ir sektorius. Besidomintieji tiesiogiai iš atsakingų valstybės institucijų, bankų atstovų sulauks patarimų pilietybės, smulkaus verslo, investicijų, nekilnojamojo turto, mokesčių ir socialinių garantijų klausimais.
"Emigracija tebėra masinė, grįžtamoji - vis dar simbolinė. Norinčiųjų grįžti būtų žymiai daugiau negu yra, bet jiems kyla labai daug klausimų, o informacija labai yra išskaidyta. Svarbiausias žinoma yra darbo klausimas, bet atsiranda ir visa eilė aplinkinių problemų: ir kur būstą įsigyti, kaip pradėti savo verslą, ar vaikai pritaps mokyklose. Be tradicinių, atsiranda taip pat ir nauji klausimai - ypač lietuviams, kurie sukūrę šeimas su ne Lietuvos piliečiais. Kada jie nori grįžti, kai jiems reikia atsivežti sutuoktinius, vaikus, sutuoktinių tėvus, kyla labai daug subtilių ir asmeninių problemų", - pasakojo mugę inicijavusios Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Diskusijoje, be kitų klausimų, ketinama gvildenti migracijos grėsmes ir prekybos žmonėmis problemą.
A.Sipavičienės teigimu, šiam renginiui šeštadienis po Velykų pasirinktas neatsitiktinai - tikimasi, kad šventėms į Lietuvą grįžę emigrantai ras laiko joje apsilankyti. Mugėje laukiami dar tik planuojantys emigruoti lietuviai - tikimasi juos apsaugoti nuo nemotyvuoto išvykimo.
"Kartais žmogui lengviau išvažiuoti į Londoną, nei atvažiuoti iš kaimo į miestą, pasidomėti, kokios galimybės dirbti čia. Gal renginys jiems prasklaidys mitus, kad užsienis gali išspręsti viską", - sakė A.Sipavičienė.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos statybininkų asociacijos atstovas Juozas Stražnickas sakė, kad vien statybos sektorius per praėjusius metus paaugo 23 proc., kasmet į atsiranda 3-4 tūkst. darbo vietų statybose. Jo teigimu, Lietuvoje statybininkas gali užsidirbti: statybininko alga yra 2,5 - 3 tūkst. litų, gero specialisto siekia 6 ar 7 tūkst. litų.
Ateityje panašias muges ketinama rengti Dubline, Londone.
Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2006 m. į užsienį nuolat gyventi išvyko daugiau kaip 12 tūkst. Lietuvos gyventojų (2005 - 15,6 tūkst.), sugrįžo - 5,5 tūkst. Dažniausiai emigruojama į Didžiąją Britaniją, Airiją, JAV, Vokietiją, Ispaniją, Rusiją.
Pasak Statistikos departamento, nuo 1990 metų iš Lietuvos iš viso emigravo apie 404 tūkst. žmonių.
