Asmeninių reikalų tvarkymą internetu prie kenksmingiausių darbuotojų įpročių priskyrė 55 proc. įmonių vadovų, tuo tarpu rūkymo žalą įžvelgė 41 proc. darbdavių. Vėlavimas į darbą kenkia 36 proc., o per ilgos pietų pertraukos – 11 proc. įmonių produktyvumui. Tokios verslininkų nuostatos paaiškėjo po „Spinter tyrimų“ atliktos daugiau nei 300 įmonių vadovų apklausos, kurią inicijavo draudimo bendrovė BTA.
„Pastarąjį dešimtmetį daugelyje Vakarų šalių naršymas internetu asmeniniais reikalais tapo didžiausiu rūpesčiu darbdaviams. Tad stebėtis, kad ši veikla daro vis didesnę žalą ir Lietuvos įmonių produktyvumui, nevertėtų. Kita vertus, nors problema yra žinoma, kol kas nesutariama dėl bendro recepto, kaip minimizuoti jos kaštus įmonių produktyvumui“, – teigia BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.
Skirtingi JAV bei Vakarų Europoje atlikti tyrimai rodo, kad asmeninius reikalus internete darbo metu tvarko nuo 60 proc. iki 75 proc. darbuotojų, tam vidutiniškai dedikuodami nuo 1 iki 3 valandų.
Antai 2017 metais Didžiojoje Britanijoje „Vouchercloud“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad biurų darbuotojai vidutiniškai per dieną 2 valandas ir 53 minutes paskiria ne darbo reikalams. Didžiąją dalį šio laiko „suryja“ veikla internete – bendravimas socialiniuose tinkluose, naujienų skaitymas, apsipirkimas bei kitų asmeninių reikalų tvarkymas.
„Įvairių užsienio kompanijų, o ir mūsų pačių patirtis rodo, kad bandymai techninėmis priemonėmis riboti darbuotojų naršymą internete – pvz., blokuojant prieigą prie socialinių tinklų, pramoginių svetainių ar net įdiegiant su griežtėjančiais asmens duomenų apsaugos reglamentais prasilenkiančią darbuotojų veiklos sekimo kontrolę – duoda mažai naudos. Todėl ieškoma kitų šios problemos sprendimo būdų“, – pastebi J. Krikščiūnė.
Pasak jos, vis daugiau darbdavių įdiegia motyvacines priemones, susietas su konkrečių užduočių ar tikslų įgyvendinimu, o ne su išdirbtu darbo laiku.
„Viršiję kiekybinius ar kokybinius tikslus darbuotojai motyvuojami ne tik papildomu piniginiu atlygiu, bet ir nefinansinėmis priemonėmis – pvz., sveikatos draudimu, bilietais į kultūrinius renginius ar mokymus, lanksčiu darbo grafiku ar panašiai. Darbuotojus tai savaime skatina produktyviau išnaudoti darbo laiką“, – sako J. Krikščiūnė.
