Moteris pasakoja buvusi tikra, kad buvęs vyras taip nepasielgs, nes jis yra daug vyresnis, turi fizinę negalią, todėl išlaikyti vaikus ir jais pasirūpinti jam gali būti sunku. Ir nors vyriškis turi Egipto pilietybę, bet ši šalis, pasak Julės, jam pačiam nepatiko gyventi, Egipte jis neturi plačios giminės ar labai artimos šeimos, tik seserį ir dukterėčią.
„Mes buvom sutarę dėl trumpų atostogų Hurgadoje. Jokių problemų iki tol nebuvo. Mes išsiskyrę, bet visą laiką buvo bendravimas. Kadangi vaikai niekad nebuvo buvę Egipte, bendru sutarimu išleidau trumpoms atostogoms. Turėjo grįžti prieš mėnesį, buvo vis atidėliojama, perkelti bilietai, kelionė. Bandžiau nestresuoti ir laukiau. Bet prieš dvi savaites man tiesiai šviesiai pasakė, kad jie neparvažiuoja, kad vaikų negrąžins. Buvęs vyras susisiekė su mokykla Lietuvoje dėl dokumentų, o mokykla susisiekė su manimi – tą dieną viskas ir paaiškėjo“, – portalui tv3.lt pasakojo Julė.
Nesupranta buvusio vyro poelgio
Moteris augina 10-ies metų berniuką ir 6-erių metų mergaitę. Sūnus nuo rugsėjo turėjo eiti į penktą klasę, o dukra – į antrą: abu vaikai gimę spalį, tad mokyklą pradėjo lankyti kiek anksčiau.
Julė ir jos buvęs sutuoktinis susipažino Egipte, gyveno skirtingose Europos šalyse, o Lietuvoje apsistojo nuo 2014-ųjų. Buvęs moters sutuoktinis pats nedaug laiko yra gyvenęs Egipte, nors yra šios šalies pilietis. Pora buvo vedusi apie trylika metų, bet vėliau išsiskyrė, o taškas skyrybų byloje padėtas 2021-aisiais. Nors susitarti dėl turto ir vaikų priežiūros su buvusiu vyru užtruko apie dvejus metus, bet galiausiai pavyko.
Buvusiam sutuoktiniui Lietuvoje prastai sekėsi su darbais: čia jis susidūrė su rasine diskriminacija, vyras taip pat turi fizinę negalią, todėl jam šiek tiek sunkiau kasdienybėje, bet santykiai su vaikais ir buvusia žmona atrodė normalūs. Pastaruoju metu berniukas ir mergaitė su tėčiu bendraudavo kiekvieną savaitgalį, nes visi gyveno tame pačiame miestelyje Lietuvoje.
„Vaikai visą laiką bendravo su tėvu, iš mano pusės nebuvo jokių kliūčių. Vaikams nesu draudusi bendrauti su tėvu, pati irgi visą laiką bendravau gražiuoju, kad nebūtų priešingos reakcijos. Aš taip pat vertinau kitus faktorius, dėl kurių man nekilo baimių: jis yra daug vyresnis už mane, ligotas, Egipte šeimos neturi, išskyrus vieną sesę, su kuria nebendraudavo. Kitaip tariant, daug faktorių, kurie nekelia įtarimo, kad bus panašu į visas kitas istorijas. Todėl įvertinusi visas rizikas, kad neprisiims tokios atsakomybės, kad vaikai dar maži ir kad jo galimybės labai ribotos, geranoriškai leidau porai savaičių paatostogauti“, – pasakoja Julė.
Moteris sako, kad buvusio vyro grįžimas į Egiptą greičiausiai susijęs su negebėjimu susirasti darbo Lietuvoje. Pasak pašnekovės, vyras neseniai pardavė nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir galbūt manė, kad gauta pinigų suma padės Egipte pragyventi. Julė sako, kad buvęs vyras sunkiai galės įsidarbinti ir Egipte dėl negalios, o artimos šeimos toje šalyje jis neturi – tik seserį ir dukterėčią.
Supratusi, kad vaikai nebus grąžinti, Julė pradėjo ieškoti nuorodų socialiniuose tinkluose, bandė gauti įrodymų, kad vaikai tikrai yra Kaire, Egipto sostinėje. Socialiniuose tinkluose buvo paminėta ir buvusio vyro dukterėčia, todėl šioji darbe sulaukė įvairių klausimų – bet abi moterys nenori kištis į buvusių sutuoktinių nesutarimą, todėl greičiausiai nepadės nei Julei, nei jos buvusiam vyrui.
„Kadangi abi giminaitės dirba mokykloje, galbūt buvęs vyras planavo, kad gaus nuolaidą. Nes ten mokslas mokamas, nėra nemokamo mokslo. Prieš savaitę taip pat pasižiūrėjau kainas parduotuvėse, tai pavertus į eurus kai kuris maistas dvigubai brangesnis nei Lietuvoje. Tai pragyvenimas brangesnis, mokslas mokamas, medicina mokama – aš nemanau, kad jis gerai apskaičiavo“, – svarstė Julė.
Gąsdino moterį, kad nevyktų į Egiptą
Rugpjūčio 25-ąją vaikų lankyta pradinė mokykla sulaukė elektroninio laiško, kuriuo buvo paprašyta atsiųsti reikiamus dokumentus, nes vaikus ketinama registruoti mokymo įstaigoje užsienyje. Kadangi mokykla iškart pranešė vaikų mamai, Julė taip ir sužinojo, jog padėtis tampa nekontroliuojama. Beje, su mokykla susisiekė lietuviškai kalbanti moteris, vardu Kristina, bet pašnekovė nežino, kas konkrečiai pagelbėjo buvusiam jos vyrui bendraujant su ugdymo įstaiga.
Tą pačią dieną Julė bendravo su buvusiu sutuoktiniu, kuris tiesiai šviesiai pareiškė, jog neketina vaikų parskraidinti į Lietuvą. Moteriai neliko nieko kito kaip tik kreiptis į policiją ir planuoti tolesnius savo veiksmus. Pasak Julės, bendravimas su vaikais šiuo metu taip pat yra nutrūkęs, mat vaikų tėvas pareiškė, neva jie su mama bendrauti nenori.
„Paskutinįkart man jau neleido su vaikais pakalbėti. Tai buvo paskutinis kartas, kai skambinau. Sūnus išvažiavo su mano duotu telefonu, bet rugpjūčio 10 dieną man pasakė, kad jo telefonas galimai sugedo, jis nebeprisijungė prie programėlių, per kurias mes bendraudavom. Tada pasiliko tik bendravimas su vaikais per jų tėvo telefoną – tai yra, iš jo telefono, jam girdint ir esant. Toks bendravimas kurį laiką buvo, o paskui man pasakė, kad vaikai su manim nenori kalbėti, nors aš girdėjau, kad jis nuėjęs į kitą kambarį tyliai kalba, negirdėjau nei vaikų, nei televizoriaus“, – sakė Julė.
Svarstydama, kodėl vyras galėjo taip pasielgti, pašnekovė mąstė, kad galbūt vaikų išvežimui buvęs vyras ryžosi po to, kai šių metų pradžioje ji pareikalavo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Anksčiau Julė nereikalavo mokėti alimentų, nors teismo sprendimu jie priklausė.
„Jis nemokėjo alimentų ir aš nereikalavau, bet kadangi iš jo pusės buvo labai daug stresą keliančių situacijų, aš supykau ir padaviau antstoliams dėl nemokamų alimentų. Jam tas labai įstrigo ir jis manė, kad aš kažkaip jo pinigus savinuosi. Viskas, man atrodo, susidėjo. Jis gal prieš porą metų ne kartą yra minėjęs, kad parduos turtą Lietuvoje ir važiuos gyventi į Egiptą, ten gaus palūkanas ir jam to užteks bei dar liks, kad atsiųstų vaikams. Buvo tokios kalbos, jis linko link to, kad senatvėje nori grįžti į Egiptą. Kalbėjom apie tai, tarėmės, kad aš nesu prieš, jog vaikai per atostogas galėtų būti su juo. Bet kada jis priėmė sprendimą pasilikti vaikus, tai net negaliu pasakyti“, – pasakojo Julė.
„Jis man dar pasakojo, kad ketina vasaros metu būti Lietuvoje, o žiemos metu – Egipte. Kaip ir kalbėjome, nebuvo kažkokių paslapčių, kad jam ten gal geriau bus. Jis puikiai žinojo, kad su vaikais niekad nedraudžiau bendrauti, stengiausi, kad būtų gerai visiems. Tiesiog nežinau, niekaip nesuprantu to sprendimo, kas ten galėjo nutikti. Prasidėjo tas rugsėjis ir man labai skaudu dėl mokslų, dėl kiekvienos mokymosi dienos, kurias vaikai praleidžia. Tik mamos žino, kiek tų pastangų mokslams įdėta, o ir vaikai toje mokykloje gerai jautėsi. Niekad negalvojau, kad jis taip savo vaikams gali padaryti – ištempti iš Europos į tokią šalį, kur jam pačiam anksčiau nepatiko gyventi, kur daug žmonių stengiasi išvažiuoti“, – pridūrė pašnekovė.
Buvęs sutuoktinis bandė pagrasinti moteriai nevykti į Egiptą, sakydamas, kad atvykus ją sulaikys pasienyje, bet Julė sako, kad pasidomėjo situacija ir jokių apribojimų jai nėra taikoma.
Mama ketina vykti į Egiptą
Julė gali gauti tik labai ribotą pagalbą iš Lietuvos valstybės institucijų, nes Egiptas nėra pasirašęs Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Tai reiškia, kad šalis nėra įsipareigojusi bendradarbiauti, kai Egipto pilietis nepaiso kitos šalies teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir neteisėtai išveža savo vaiką.
Šiuo metu moteris jau turi advokatą Egipte ir artimiausiu metu ketina vykti į šią Artimųjų Rytų šalį, ketindama susigrąžinti sūnų ir dukterį.
Moteriai šiek tiek gelbėja Lietuvos ambasada Egipto arabų respublikoje, bet pašnekovė teigia esanti nusivylusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri neišduoda specialaus dokumento apie pažeistas vaiko teises, nes tokio pažeidimo negali konstatuoti nepakalbėję su vaikais bei tėvu. Kad gali prireikti tokio pobūdžio dokumento Julei nurodė jos advokatas Egipte.
„Man advokatas susakė, kokius dokumentus reikia turėti, kurie nurodytų, kad vaikai buvo ištraukti iš jų aplinkos“, – sakė Julė.
Pasak pašnekovės, abu vaikai nekalba arabiškai, su tėvu bendrauja anglų ir lietuvių kalbų mišiniu. Mergaitei bendrauti dar sunkiau, nes ji nelabai kalba angliškai, todėl jai padeda brolis. „Kokia psichologinė bus trauma, jei vaikai pradės eiti į mokyklą Egipte ir nieko nesupras. Nes ten tų privačių mokyklų pavadinimuose kad ir yra parašyta, jog mokoma anglų kalba, bet viską arabiškai kalba, jie nieko nesupras“, – apgailestavo mama.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo taryba savo ruožtu sako išduosianti mamai pažymą, kurioje bus visa faktinė informacija apie šeimą, nurodyta vaikų gyvenamoji vieta, jų įstatyminis atstovas, išaiškintas teismo sprendimas, apibrėžtos Lietuvos teisės aktų nuostatos dėl tėvų teisių ir pareigų savo vaikams lygiateisiškumo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų, vykimo į užsienio valstybę tvarkos.
„Šį raštą mama galės panaudoti teisme Egipte. Taip pat vaiko teisių gynėjai kreipėsi į Lietuvos ambasadą Egipte, prašydami padėti tarpininkauti siekiant susigražinti vaikus į Lietuvą“, – nurodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Alina Žilinaitė.
Bet Julė sako iki šios dienos nesulaukusi jokios pažymos, nors apie dvi savaites vos ne kasdien ėjo į tris skirtingus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyrius ir rašė prašymus, o jos pranešimas policijoje apie vaikų pagrobimą fiksuotas rugpjūčio 25 dieną.
„Mano advokatas nusiteikęs optimistiškai, jis yra turėjęs tokių atvejų. Vienas iš didelių pliusų, jo teigimu, kad vaikai ilgokai lankė mokyklą Lietuvoje. Jis pasakojo, kad ne per seniausiai sugrąžino vaikus mamai iš Danijos. Be to, kadangi viskas vyks sostinėje, ne kokioje kaimo vietovėje, tai kažkiek lengviau, nes normaliai veikia ir teismai, ir policija“, – pasakojo Julė.
