Prieš būsimą apskričių administracijų naikinimą dalis iki šiol joms priklausančių įstaigų atsiduria tam tikroje kryžkelėje. Ir kol nepriimti sprendimai, nulemsiantys tolesnį jų likimą, ieško išgyvenimo bei plėtros kelio pačios. Ne išimtis - Krikščioniškieji gimdymo namai, šiuo metu filialo teisėmis priklausantys Kauno apskrities ligoninei.
Pasak gimdymo namų direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Rudzinsko, su Apskrities ligonine, esančia Aukštuosiuose Šančiuose, gimdymo namai Kauno miesto centre nėra susiję nei pagal funkcijas, nei finansiškai, nei kaip nors kitaip.
"Mes dirbame savarankiškai ir po apskričių panaikinimo norime taip dirbti, kad išsaugotume savo identitetą. Tačiau esame atviri įvairioms idėjoms, ir jei pasirodys, kad gimdymo namus naudinga prijungti prie savivaldybės ligoninės, kuri, tarp kitko, yra vos per kvartalą nuo mūsų įstaigos,- prašom, - Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos nariams aiškino gimdymo namų direktoriaus pavaduotojas.
Ilgus dešimtmečius nedidelė sveikatos priežiūros įstaiga Kauno centre veikė vadinama įvairiais vardais. 1994-aisiais tapo Krikščioniškaisiais gimdymo namais. Šimtai ir tūkstančiai kūdikių atėjo į pasaulį būtent šiuose namuose, apie kuriuos daug šiltų žodžių yra išsakęs ir Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Kad gimdymo namai aktyviai dirba ir švietėjišką darbą: ruošia jaunimą motinystei bei tėvystei, darniam šeiminiam gyvenimui, kolegijos posėdyje pabrėžė miesto mero pavaduotojas Algimantas Kurlavičius. Tačiau kai kuriems kolegijos nariams labiau rūpėjo ne tai, bet įstaigos finansiniai reikalai.
Gimdymo namų direktoriaus pavaduotojas V. Rudzinskas neslėpė, jog pirmąjį metų pusmetį įstaiga baigė patirdama 50 tūkstančių litų nuostolio. Tačiau iki 2009-ųjų pabaigos tikimasi turėti teigiamą balansą. Visas metinis biudžetas siekia 4 mln. litų. Įstaigai dar reikia investicijų, kad būtų baigtas ir įrengtas ne vienus metus statomas priestatas, kuriam pagrindinės lėšos gautos iš valstybės investicijų programos.
Dalies kolegijos narių nuogąstavimus, jog tapdama Krikščioniškųjų gimdymo namų steigėja bei valdytoja, savivaldybė prisiimtų didelius finansinius įsipareigojimus, atrėmė miesto meras Andrius Kupčinskas. Jo žodžiais tariant, sveikatos įstaigos, skirtingai nei Zoologijos sodas ar kiti kultūros objektai, netaptų našta savivaldybei, nes sveikatos įstaigos finansuojamos ligonių kasų lėšomis. Nors savivaldybė iš principo ir neprieštarautų tapti Krikščioniškųjų gimdymo namų steigėja, reikia įvertinti visas tokios reorganizacijos aplinkybes. Nes galutinį sprendimą tuo klausimu vis tiek priims Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė, siekianti iš esmės pertvarkyti visą Lietuvos ligoninių tinklą.
"Daugelis savivaldybių pageidauja, kad sveikatos apsaugos ministras atvyktų ir vietose pristatytų esminius ir būtinus sveikatos reformos sprendinius. Neabejojama, kad pertvarka reikalinga, nes nuo kitų metų pradžios teks taikytis su ženkliu lėšų sveikatos apsaugai sumažėjimu. Tačiau mes tikimės, kad bus atsižvelgta ir į vietos savivaldos poreikius bei nuostatas", - sakė meras.
Pasak miesto tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko Raimundo Kaminsko, oficialiai teigiama, jog reformos projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau aiškiai matyti, kad tam tikri respublikinių įstaigų vadovai už ministeriją nusprendžia, jog jie yra Lietuvos lyderiai, "darantys realią sveikatos politiką, neatsižvelgdami nei į gyventojų, nei į kitų medikų, nei vietos valdžių nuomones".
