Nuo kalėjimo 2002 metais pasprukęs ir beveik 12 metų slapstęsis Klaipėdos policijos patrulių tarnybos batalione (PTB) tarnavęs Vaidas Šiurkus pagaliau sučiuptas ir atsidūrė už grotų.
Garsi byla
Patrulių byla tais 2002-aisiais buvo garsi ir plačiai nušviesta spaudoje. Išklausyti nuosprendžio tų metų kovo 20-ąją į Klaipėdos apygardos teismą susirinko gan spalvingas būrys žmonių: keli buvę uostamiesčio policijos PTB pareigūnai, 3 prostitutės bei būrys nusikaltėlių, kaltintų turto prievartavimu iš beveik 30 klaipėdiškių.
Byla nagrinėta apie metus, joje apklausti 58 liudytojai. Dabar tokių nuosprendžių jau būna dažniau, ir teisėjai paprastai skaito tik rezoliucinę dokumento dalį, o tuomet teisėjas Stasys Valužis nuosprendį skaitė net 2 dienas. 22 teisiamieji buvo pripažinti kaltais dėl reketo.
Spąstai žiopliams
Apie tai, kaip 1998-ųjų kovą - birželį Klaipėdoje veikė policininkų bei nusikaltėlių gauja, išsamiausiai teisėsaugininkams papasakojo prostitutė Elena. Už tai ji buvo atleista nuo atsakomybės ir net neliudijo teisme. Nusikaltimo scenarijaus sumanytojais buvo laikomi buvę PTB vyresnysis policininkas Andrejus M. ir antrosios kuopos vadas Romas T. Kadangi bausmes jie jau atlikę, tai pavardžių ir neminėsime.
Reketo planas buvo genialiai paprastas: „podstava“ vadinamas nusikaltėlis numatydavo auką – turtingų tėvų sūnų (ar net kelis), pasikviesdavo į barą ir lyg atsitiktinai „nukabindavo“ prie gretimo stalelio sėdinčią merginą. Toji mergina, prostitutė, važiuodavo su naujaisiais draugais į viešbutį, suvaidindavo, kad mylisi su „podstava“, o vėliau atlikdavo lytinį aktą ir su kartu atvažiavusia auka. Tuoj po to „podstava“ dar kartą likdavo vienas su prostitute ir inscenizuodavo konfliktą. Netrukus mergina išbėgdavo laukan su ant veido nupiešta mėlyne, suplėšytomis pėdkelnėmis, apsiašarojusi ir puldavo prie ten jau laukiančių policininkų. Uniformuoti patruliai surakindavo vaikinus antrankiais, grasindavo, jog iškels bylą už išprievartavimą.
Toliau būdavo veikiama vienu iš dviejų iš anksto sukurtų planų. Sulaikytus „prievartautojus“ policininkai veždavo namo, duodavo tariamo merginos brolio mobiliojo ryšio telefono numerį ir liepdavo „nusikaltėliams“ su juo tartis. „Brolis“ arba „dėdė“ pasakydavo, už kokią sumą atsisakys ketinimo kreiptis į policiją. Pagal Andrejaus sugalvotą planą policininkai sulaikytus vaikinus veždavo prie policijos nuovados, bet vidun nevesdavo.
Atsirasdavo ir gudruolių
Tarnybiniame automobilyje pareigūnai gąsdindavo aukas baudžiamąja byla, po to paskambindavo ir pakviesdavo prie nuovados atvykti tariamą merginos giminaitį. Kai šis atvykdavo, policininkai vaikinams liepdavo su juo susitarti ir iki jų budėjimo pabaigos atsiskaityti.
Yra žinoma, kad policininkai mokė nusikaltėlius, kaip turėtų elgtis „brolis“. Jis turėjo vaidinti, kad yra sėdėjęs, pasakoti, jog kalėjime už išžaginimą sėdintieji tampa „gaidžiais“. Policininkai užsirašydavo sulaikytų „klientų“ vardus, pavardes, adresus bei telefono numerius, po to šiuos duomenis perduodavo tariamiems merginų giminaičiams. Pasinaudodami jais, nusikaltėliai „išprievartautų“ merginų vardu rašė raštelius, tariamai patvirtinančius, kad jos nebeturi „klientams“ jokių pretenzijų.
Tokių į gudriai paspęstus spąstus pakliuvusių aukų buvo daugiau kaip dvi dešimtys, tačiau ne visi jie sumokėjo pinigus. Du susirado žinomos Klaipėdoje nusikalstamos gaujos narį, „paspaudė“ savais kanalais, ir turto prievartautojai „liko ant ledo“. Kartą numatytai aukai tiesiog pasidarė nuobodu su keistai besielgiančiu draugu bei nepažįstama mergina, ir jis pabėgo iš kavinės neįkliuvęs į pinkles. Nors ir kaip gerai buvo suplanuoti nusikaltėlių veiksmai, nors ir kaip puikiai kiekvienas jų atlikdavo savo vaidmenį, dviejų vaikinų tėvai suprato, kad policininkai, mergina, jos giminaičiai ir net jų sūnų draugas – tos pačios gaujos nariai. Suprato ir reikalaujamų pinigų nedavė. Kartą „sustreikavo“ prostitutė – atviliotų į viešbutį vaikinų nepamalonino savo švelnumu. Kitu atveju policininkai į įvykio vietą atvyko per anksti, kai prostitutė buvo spėjusi pamylėti tik vieną iš dviejų aukų, bet tai nesutrukdė pinigų pareikalauti iš abiejų.
Paprastai „prievartautojai“ turėdavo sumokėti apie 2000 dolerių – tais metais tai buvo stabiliausia valiuta. Iš tos sumos pusę paimdavo policininkai, o po 300 dolerių tekdavo merginoms.
Daugelis teisiamųjų, nors ir pripažino faktines bylos aplinkybes, tvirtino tik apgavę vaikinus bei jų tėvus. Jie aiškino, kad siekdami gauti pinigų, jų nešantažavę, negrasinę ir nevartoję smurto. Andrejus M. neigė dalyvavęs nusikaltimuose, teigė tik pažeidęs policijos statutą bei buvęs apkalbėtas buvusių kolegų. Tačiau kaip tik jam, jo kolegai Romui T. bei „civiliui“ Andrejui M. ir buvo skirtos griežčiausios bausmės – po 7 metus nelaisvės. Kiti ekspolicininkai, tarp kurių ir dabar sulaikytas Vaidas Šiurkus, gavo nuo 6 iki 2 metų laisvės atėmimo bausmes.
Triskart už vagystes teistas Viačeslavas Ch. ir valdiškos duonos dar neragavęs Vladimiras Ch. buvo nuteisti kalėti 6 metus, kartą teistas Eduardas B. ir dukart kalėjęs Olegas L. sėdo 5,5 metų. Penkeriais ir 3 metais nelaisvės buvo nuteistos ir prostitutės Olga L. bei Olesia M. Keliems teisiamiesiems buvo pritaikyta amnestija, vėliau švelnėjo ir įstatymai, tad beveik visi nuteistieji iš įkalinimo įstaigų grįžo anksčiau nei buvo nuteisti pirmuoju nuosprendžiu.
Daugeliui nuteistųjų buvo skirtos baudos, konfiskuota dalis arba visas turtas. Buvusiems policininkams atimta teisė kelerius metus dirbti pareigūnais teisėsaugos organuose, o tai reiškia, kad policininko uniformos jie nebeapsivilks, nes teistų į darbą policijoje nepriima.
Slapstėsi Lietuvoje
V. Šiurkus buvo nuteistas kalėti 6 metus. Jis paprašė atidėti nuosprendžio vykdymą dėl sveikatos būklės, o kai teismas nepatenkino šio prašymo, tai pasislėpė. Jo paieška buvo paskelbta 2002 metų rugpjūtį.
Dabar jau įprasta, kad daugelis bėglių iš karto mauna iš šalies ir slapstosi užsienyje. Tačiau V. Šiurkus ilgus metus sugebėjo slapstytis Lietuvoje. Paaiškėjo, kad buvęs policininkas ne tik nelegaliai dirbo, bet ir dažnai susitikinėdavo su žmona. Ši per vyro slapstymosi laiką pagimdė 2 vaikus ir jų tėvu užregistravo bėglį.
Ieškodami V. Šiurkaus, pareigūnai kelis kartus lankėsi ir pas Telšių rajone gyvenančius jo tėvus, tačiau šie tvirtino nežinantys, kur jų sūnus. Buvo skleidžiami gandai, kad jis užsienyje.
V. Šiurkus dažnai keitė gyvenamąsias vietas, kol galiausiai vis dėlto įkliuvo Mažeikiuose išsinuomotame bute. Sunku suprasti, ką galvojo bėglys, tačiau žinome, kad bėglio gyvenimas, kai reikia bijoti net savo šešėlio, yra nesaldus. Jei Vaidas nebūtų pasislėpęs, jis jau senai būtų atlikęs bausmę vadinamojoje pareigūnų kolonijoje ir ramiai sau gyvenęs. O dabar jam dar viskas tik prieš akis. Ir neaišku, ar teismas leis jam atlikti bausmę ten, kur kali pareigūnai, ar teks vykti į Pravieniškes.
Ir tai dar ne visi sugauti bėgliai šioje byloje. Jau po nuosprendžio dingo tik 2 metus kalėti nuteistas Vladimiras Oreška. Paskelbta jo paieška visoje Europoje, tačiau bėglys nesurastas. Dingo iki teismo
Nespėjęs pasiimti kaltinamosios išvados, nežinia kur dingo ir Maksimas Vasiljevas, kuris tik vieną kartą suvaidino „podstavą“. Jo nuotrauka dar ir dabar yra tarp ieškomų įtariamųjų. Kaip ir Edmundo Ušinsko, kuris dingo daug įdomesnėmis aplinkybėmis. Edmundas dažniausiai vaidindavo merginų giminaičius. Buvo žinoma, kad jis, neturėdamas kito pragyvenimo šaltinio, brakonieriaudavo bei mėgdavo patikrinti teisėtai žūklaujančių žvejų tinklus. Jis buvo įtariamas ir narkotikų prekyba, tačiau organizuotus nusikaltimus tiriantys pareigūnai, jo namuose atlikę kratą, nieko, kas patvirtintų šį spėjimą, nerado.
E. Ušinsko draugas Darius pasakojo, kad vieną ankstų lapkričio 22-osios rytą nuo Smiltynės kranto jie išplaukė patikrinti išvakarėse jūroje pastatytų tinklų. Nors pūtė stiprus vėjas, bangos nebuvo labai didelės. Staiga užgeso variklis, ir valtį pradėjo nešti į jūrą. Darius pasakojo, kad jie bandė irkluoti, bet vienas irklas nulūžo. Banga šliūkštelėjo į valtį, ir Edmundas, nusiavęs batus, nusivilkęs kombinezoną, šoko į vandenį. Kaip E. Ušinskas dingo bangose, Darius sakė nematęs, nes tuo metu jis ilginęs inkaro virvę. Pasieniečiai tvirtino nematę nei išplaukiančios, nei skęstančios valties, o juo labiau – bangose besikepurnėjančio žmogaus. Yra žinoma, kad E. Ušinskas ilgą laiką sportavo, lankė plaukimo treniruotes. Kai kurie teisėsaugininkai linkę manyti, kad jis išplaukė, kiti – kad tądien valtyje jo nė nebuvo.
Jau baigiantis teismo procesui, kartą į posėdį neatėjo Sergejus Cholčevas. Nuo to karto policija S. Cholčevo neranda, jo artimieji taip pat sako nežinantys, kur jis yra.
Tie, kurie dingo prieš paskelbiant nuosprendį, galėtų ir grįžti, nes jiems, jei jie per tą laiką nepadarė naujų nusikaltimų, galioja senatis – jau praėjo 15 metų nuo nusikaltimo padarymo dienos
Tik faktai:
Šiuo metu Lietuvos policijos ieškomiausių asmenų sąraše yra 9 įtariamieji. Vieni pirmųjų sąraše – buvęs Rygos ypatingosios paskirties milicijos būrio vadas Česlavas Mlynikas ir 2 jo pavaldiniai – milicininkai Aleksandras Ryžovas bei Andrejus Laktionovas. Ieškomi vyrai įtariami dėl 1991 metais įvykdyto Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudymo ir vieno pareigūno sunkaus sužalojimo. Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato, kad tokiam nusikaltimui nėra senaties. Ši veika priskiriama nusikaltimams žmoniškumui.
***
Dar vis nuo 2001-ųjų rugpjūčio dėl ginkluotų apiplėšimų ieškomas Kauno rajono gyventojas Romas Zamolskis. Tais metais jis kartu su savo bendru Virginijumi Savickiu Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima bazė“, užpuolė Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorius. Vienas inkasatorius buvo peršautas ir tik per stebuklą liko gyvas. R. Zamolskis su V. Savickiu paspruko. Vėliau abu nusikaltėliai įvykdė dar kelis įžūlius nusikaltimus, įsivėlė į kelis susišaudymus su policijos pareigūnais. Per incidentus keli policininkai buvo sužeisti. Galų gale, 2002 metų rudenį, Panevėžyje nusikaltėliams vėl įsivėlus į susišaudymą su policija, sužeistam R. Zamolskiui pavyko pasprukti, o V. Savickis, bėgdamas nuo pareigūnų, įkaitais paėmė pensininkę ir keturiolikmetį berniuką. Po 15 valandų trukusio įkalinimo įkaitus išvadavo „Aro" pareigūnai. Operacijos metu V. Savickis buvo nukautas.
***
Ieškomiausiųjų sąraše – ir Algirdas Aleksa. Trakų rajono gyventojas ieškomas nuo 2008 metų, kai Julijanavos kaime nušovė sugyventinę ir sužalojo jos motiną bei dukterį. Abiejų moterų gyvybes pavyko išgelbėti, o vyras dingo kaip į vandenį.
***
Vis dar ieškomas ir Algirdas Geležius. Kalvarijietis nuteistas 14 metų nelaisvės už 2 žmonių nužudymą. Buvęs politikas nuosprendžius skundė, tačiau dabar jau ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį pripažino kaltu. Pats nuteistasis su tuo nesutinka, prašo pagalbos iš Seimo narių, šalies prezidentės ir vis dar tebesislapsto.
***
Už nužudymus ieškomi Andrius Gelčius ir Gediminas Kietis, o už 4 milijonų lėšų pasisavinimą – Linijus Motiejūnas.
Petras KURMELIS
AKISTATA
