Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, Ispanijoje, Tolede, vykstančiame neformaliame ES gynybos ministrų susitikime pasirašius prisijungimą patvirtinantį dokumentą, projekto dalyvių skaičius išaugo iki devynių.
„Kibernetinė erdvė neturi sienų ir yra nuolat išnaudojama bei puolama įvairių agresyvių veikėjų, todėl labai vertiname Danijos priimtą sprendimą deleguoti savo nacionalinius kibernetinio saugumo ekspertus. Tai didina mūsų galimybes gintis kibernetinio saugumo srityje “, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Savo ruožtu Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas padėkojo Lietuvai už lyderystę projekte ir, anot ministerijos, pabrėžė, kad tai pirmasis Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (Permanent Structured Cooperation, PESCO) projektas po Danijos sprendimo prisijungti prie ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos.
„Džiaugiuosi, kad nuo šiol ir per ES turėsime galimybę prisiimti didesnę atsakomybę ir prisidėti prie mūsų bendro Europos saugumo“, – teigė jis.
Nuo 2018 metų veikiantis Lietuvos vadovaujamas ES PESCO kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas yra nuolatinis pajėgumas, kuris gali būti panaudotas tiek ES viduje, tiek remiant ES partnerius ir ES karines bendros saugumo ir gynybos politikos misijas ir operacijas.
„Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos jau buvo aktyvuotos padėti Moldovai bei ES karinei misijai Mozambike“, – nurodo ministerija.
Nuo šiol kibernetinio greitojo reagavimo komandą sudarys nacionaliniu lygmeniu deleguoti kibernetinio saugumo ekspertai iš Kroatijos, Estijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Belgijos, Slovėnijos ir Danijos.
