Prezidentė atsisakė dalyvauti referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir balsavo už dvigubos pilietybės išplėtimą, pranešė BNS. Šalies vadovė pareiškė, kad referendumas dėl parlamentarų mažinimo nuo 141 iki 121 yra beprasmis.
Linki žmonėms išsirinkti prezidentą pagal tai, „ką sako protas ir širdis“
Kadenciją baigianti D. Grybauskaitė antradienį palinkėjo žmonėms išsirinkti naują šalies vadovą pagal tai, „ką sako protas ir širdis“.
Ji pati tvirtino balsavusi už „geriausią“.
„Balsavau už geriausią, to linkiu kiekvienam Lietuvos piliečiui – pasirinkti pagal tai, ką sako protas ir širdis“, – žurnalistams antradienį sakė D. Grybauskaitė, dalyvavusi išankstiniame balsavime.
Šalies vadovė tvirtino besitikinti, kad naujasis prezidentas laikysis Konstitucijos ir dirbs Lietuvos žmonių naudai ir interesams.
Prezidento rinkimuose dalyvauja socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis.
Šio posto taip pat siekia „valstiečių“ kandidatas premjeras Saulius Skvernelis, konservatorių kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.
Prezidentė pasisakė ir apie R. Karbauskio planą trauktis iš valdančiosios koalicijos, jei pralaimės prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.
„Turbūt vertinti (grasinimų) neverta, nes tai yra politinio sezono, rinkiminio sezono įtampos. Kai tos įtampos praeis, tai viskas ir praeis“, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė D. Grybauskaitė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija antradienį pritarė lyderio Ramūno Karbauskio planui trauktis iš valdžios, jeigu partijos kandidatas premjeras Saulius Skvernelis pralaimės prezidento rinkimus, o partija – Europos Parlamento.
Lietuva negali bendradarbiauti su Baltarusija dėl Astravo
D. Grybauskaitė taip pat pareiškė, kad Lietuva negali bendradarbiauti su Baltarusija dėl jos statomos Astravo atominės elektrinės (AE), nes taip pripažįstamas šios nesaugios elektrinės teisėtumas ir prarandama galimybė reikalauti ją uždaryti.
„Bet koks sutikimas dalyvauti ir kurti bendras institucijas reikštų Astravo atominės elektrinės legitimizaciją. Tai reiškia, kad surišame savo rankas ir negalėtume reikalauti iš Baltarusijos uždaryti šią elektrinę“, – antradienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Anot jos, tai galioja ir Baltarusijos siūlymui derėtis dėl bendros Astravo AE stebėjimo sistemos. Tokį pasiūlymą palankiai įvertino premjeras Saulius Skvernelis.
„Taip, absoliučiai. Bendradarbiavimas Astravo klausimu su Baltarusija reiškia Astravo atominės elektrinės juridinį pripažinimą ir savo rankų surišimą“, – teigė D. Grybauskaitė.
Ji pabrėžė, kad užtikrinti Astravo AE saugumą yra neįmanoma.
„Pagal Espo sprendimą, ne saugumo elektrinėje yra problema, o tai, kad pasirinkta (jos statybų – BNS) aikštelė yra nesaugi. Tai reiškia, kad ši elektrinė yra apskritai negali būti veikianti ir toks turėtų būti Lietuvos politinis tikslas“, – tvirtino prezidentė.
Baltarusija, balandžio pabaigoje oficialiai atmetusi S. Skvernelio siūlymą pertvarkyti Astravo AE į dujomis kūrenamą jėgainę, pasiūlė Lietuvai derėtis dėl bendros Astravo AE radiacinio monitoringo sistemos sukūrimo.
S. Skvernelis tuomet sakė, jog toks Baltarusijos siūlymas „nuteikia optimistiškai“, o tokia sistema leistų Lietuvai stebėti radiacinio fono pokyčius elektrinėje ir galimus incidentus.
„Manau, kad mes šitą šansą išnaudosime, kalbant apie mūsų žmonių saugumą“, – tvirtino premjeras, pabrėžęs, kad esminė Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nekis – ji ir toliau bus laikoma nesaugiu objektu.
Lietuva yra pagrindinė už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos jėgainės kritikė ir pernai pripažino Astravo elektrinę nesaugia, keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Minskas tokią kritiką atmeta.
Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo) šalys vasario pradžioje paskelbė, kad Astravo AE statybų aikštelė buvo parinkta netinkamai, pažeidžiant konvenciją.
Lietuva žada blokuoti elektrinės gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti projektą. Tačiau kitos Europos šalys nesutiko su Vilniaus pasiūlymu imtis platesnio boikoto
Minskas nuolat atideda pirmojo elektrinės reaktoriaus įjungimo datą – dabar ji numatyta šių metų rudenį.
Atsisakė vertintinti Estijos vadovės susitikimą su Putinu
Prezidentė atsisakė vertinti Estijos vadovės Kersti Kaljulaid vizitą į Maskvą.
„Aš negaliu vertinti kitų šalių vadovų elgsenos“, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė D. Grybauskaitė.
K. Kaljulaid Rusijoje lankėsi balandį, ten ji atidarė naują ambasadą ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Estijos prezidentė po susitikimo skelbė, kad jie kalbėjosi „apie sudėtingas temas, tuo pačiu demonstruodami abipusę pagarbą net pačiais sudėtingiausiais momentais“.
Naują ambasadą Maskvoje atidariusi K. Kaljulaid teigė besitikinti, kad tai „įkvėps naujos gyvybės ir Estijos, ir Rusijos santykiams, o mano buvimas čia yra ženklas, kad Estija pasirengusi bendrauti su kaimyne“.
Ji taip pat pareiškė, kad atėjo laikas atnaujinti Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo programą.
Lietuva nepalaiko santykių su Rusija politiniu lygiu.
