Prokurorai pasiekė, kad garsiosios Kauno banditų gaujos tamsios paslaptys nebūtų viešai pasiekiamos.
Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme pagaliau atversta neeilinė baudžiamoji byla – teisiamųjų suole atsidūrė Kauno kriminalinio pasaulio garsenybe vadinamo Henriko Daktaro parankiniai.
Beveik dvidešimt metų šie asmenys iš Daktarų, Šampaninių bei kitų gaujų terorizavo laikinąją sostinę. Vėliau, kai užmezgė ryšius su įtakingiausiais Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių banditais, − ir visą Lietuvą.
Ten, kur pasirodydavo Kauno Vilijampolės rajone susiformavusios Daktarų gaujos smogikai, aidėdavo šūviai, liedavosi kraujas arba paslaptingai pradingdavo šiems neįtikusieji asmenys.
Vieni saugomi, kiti – už grotų
„Balsas.lt savaitės“ šaltinių žiniomis, sėkmingai tiriant 1996-ųjų balandį nužudyto Kauno verslininko Sauliaus Čiapo bylą, aiškėja ir kiti žiaurūs šios gaujos nusikaltimai. Įtariama, jog pastaraisiais metais Daktarų lyderių pasiųsti smogikai planavo pakišti po velėna ne vieną praeityje garbingą padėtį šioje grupuotėje išsikovojusį bičiulį. Būtent dėl to pastarieji dabar yra policijos agentų ištisą parą akylai saugomi nuosavuose arba valstybės skirtuose konspiraciniuose būstuose.
Įtarimai dėl nužudymų, plėšimų, neteisėto ginklų laikymo bei dalyvavimo nusikalstamame susivienijime pareikšti praeityje kelis kartus teistiems ryškiausiems Daktarų veikėjams: šiuo metu Lukiškėse laikomam Egidijui Abariui, pravarde Goga, ir Rolandui Zaveckui, pravarde Džempis. Taip pat policijos bendradarbiais tapusiems Virginijui Silvestravičiui-Virgeliui, Vaidui Vansevičiui, abejotinos reputacijos verslininkui Regimantui Kairiui.
Atverstoje Daktarų byloje pradėtos nagrinėti dviejų asmenų − 1993 metų rudenį nušauto Artūro Liutkaus ir 2000-aisiais nužudyto Edmundo Borodino žmogžudystės. Pagal vieną versijų, su E. Borodinu banditai susidorojo, sužinoję, jog jis netinkamai elgėsi su Gogos sūnumi.
Gaujos smogikas R. Zaveckas du kartus teistas Lietuvoje, o vieną - užsienyje (R. Kondratjevo nuotr.)
Nors daktarų veteranas E. Abarius pageidavo viešo posėdžio, teisėja jo prašymo neišgirdo (R. Kondratjevo nuotr.)
E. Abarius
Kaukėtų pareigūnų gvardija
Prieš savo bendrininkus ir buvusius draugus liudijantys tarp Daktarų ir Šampaninių gaujų ne vienus metus sėkmingai laviravę V. Silvestravičius ir V. Vansevičius į posėdžių salę buvo atvesti su kaukėmis ir lydimi būrio kaukėtų policininkų.
Išvydę fotografus, jie iškart susigūžė, bandė nusisukti.
Atsisėdę į kaltinamųjų suolą, abu kauniečiai vengė žiūrėti į savo įkalintus bičiulius Gogą ir Džempį. Tik prasidėjus bylos nagrinėjimui, jie išdrįso nusiimti kaukes, pakelti akis. Tačiau V. Silvestravičius net būdamas be kaukes jautėsi nesmagiai, praėjus kelioms minutėms užsidėjo kepuraitę su snapeliu.
Vieni kitus kaltinamieji palydėdavo abejingais žvilgsniais.
Posėdis – už uždarų durų
Kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros darbuotojai iš pradžių viešojoje erdvėje neslėpė džiaugsmo išdraskę Daktarų gaujos pamatus bei Bulgarijoje aptikę H. Daktaro pėdsakus. Dabar apie šią visuomenę audrinančią bylą jie nėra linkę kalbėti su žiniasklaida.
Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislavas Tuliševskis iškart pareikalavo uždaro posėdžio. Anot jo, šioje byloje ketinama paviešinti kelis vis dar aktyviai tiriamus H. Daktaro ir jo sėbrų padarytų nusikaltimų bylos epizodus, o jų nušvietimas spaudoje labai pakenktų sėkmingai tyrimo baigčiai.
Susirūpinę valstybės saugomais liudytojais tapusių asmenų reputacija advokatai vieni per kitus tvirtino, kad spaudos dėmesio nereikia. Tam, kad viešumas nepadėtų šioje vietoje, aiškiai leido suprasti ir kai kurie jų klientai.
Tuo tarpu E. Abarius nesibaidė viešumo. „Aš neturiu jokių paslapčių“, − prašęs teisėjų atsisakyti uždaro posėdžio minties, ištarė akivaizdžiai išblyškęs ir sulysęs, tačiau kukliai besišypsantis E. Abarius.
R. Zavecko advokatės Ingridos Botyrienės nuomone, toks procesas turėtų vykti viešai. Teismui pirmininkaujanti Laureta Ulbienė vis dėlto nusprendė, jog posėdis bus nagrinėjamas už uždarų durų, tad iš salės buvo išprašyti visi žurnalistai ir kiti asmenys.
Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų apklausa. Vėliau planuojama apklausti liudytojus, kitus proceso dalyvius.
Verslininkas R. Kairys gali užsidirbti teistumą Daktarų byloje (R. Kondratjevo nuotr.)
Žadėjo kreiptis į policiją
„Žinau, kad dėl pedofilo nužudymo, kur Virgelis nužudė, atskyrė šią bylą nuo mano bylos, nes kai buvo padarytas šis nusikaltimas, aš tuo metu sėdėjau Vilniaus zonoje. Iki šiol nesu susipažinęs su bylos medžiaga, bet supratau, kad parodymus ant manęs teisėsaugai teikia V. Silvestravičius.
Jis yra bemaž keturis žmones nužudęs, buvęs Šampaninių gaujos vadas. Visi kiti, kurie irgi mane apšneka, yra jo gaujos nariai, bet aš jų nelabai ir pažįstu. Tarp tokių – ir mane sistemingai šmeižiančio Vidmanto Gudzinsko-Guzo pusbrolis V. Vansevičius“, − paskutiniame „Balsas.lt savaitei“ adresuotame laiške rašė teismo laukiantis H. Daktaras.
Norint šias prielaidas patvirtinti arba paneigti, teko kreiptis į V. Silvestravičiaus žmoną Eveliną. Iš jos teko išgirsti, kad jie kartu nebegyvena, o galiausiai teko sulaukti net grasinimų.
Mandagiai pasiteiravus, kaip būtų galima susisiekti su V. Silvestravičiumi, įpykusi kaunietė Evelina nervingai telefonu šaukė: „Pasisakykite, kas jūs toks... Dar kartą man paskambinsite, aš iškart kreipsiuos į policiją“.
TIK FAKTAI
„Balsas.lt savaitei“ paprašius atsakyti į redakciją dominančius klausimus, Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Aurelija Juodytė raštu atsakė: „Kadangi dėl Daktarų nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų vyksta ikiteisminis tyrimas, tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimu galime pateikti tik labai ribotą informaciją. Norime atkreipti dėmesį, kad tiek nusikalstamų veikų epizodų, tiek įtariamųjų asmenų skaičius šioje byloje gali keistis.
Šiuo metu byloje tiriamos kelios dešimtys nusikalstamų veikų epizodų, pranešimai apie įtarimą įteikti 21 asmeniui. Dalis įtariamųjų yra mirę. H. Daktaras yra įtariamas labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir vadovavimu jam. Konkretinti nusikaltimų dėl objektyvių priežasčių negalime.“
