„Užverstas vienas tamsiausių puslapių – Daktarų gaujos laikmetis“, – tokiais žodžiais baigiamąją kalbą antradienį Klaipėdos apygardos teisme pradėjo Generalinės prokuratūros prokuroras Zdzislavas Tuliševskis, valstybinis kaltintojas garsiojoje senosios Kauno mafijos byloje.
Vos uostamiestyje prasidėjus Daktarų teismo maratonui, praeitų metų pabaigoje pasirodžiusioje savo antroje knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“ pateikiau įdomiausias šios didelės apimties mafijos bylos detales, aplinkybes ir faktus. Gal dėl to ir išvengiau pretenzijų ne tik iš teisėsaugos, bet ir Kauno nusikalstamo pasaulio senbuvių aplinkos. Kadangi joje pateikti nenuginčijami faktai, kurie vėlesniais mėnesiais pasitvirtino Daktarų teismo proceso posėdžiuose.
Keturiolika mėnesių vyko apklausos. Surašyti 73 baudžiamosios bylos tomai. Įvyko maždaug 34 teismo posėdžiai. Dalyvavo kelios dešimtys liudytojų ir tiek pat nukentėjusiųjų. Toks garsiosios Daktarų gaujos bylos mastas.
Teismas baigė įrodymų tyrimą 1978–2005 metais ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje siautėjusio nusikalstamo susivienijimo baudžiamojoje byloje.
Pasiūlytos griežtos bausmės
Keliuose teismo posėdžiuose man pačiam teko dalyvauti, kadangi norėjau savo akimis pamatyti, kaip dabar atrodo vienoje teismo salėje sėdintys anuomet vienybę ir ištikimybę vienas kitam deklaravę, o pastaraisiais metais į dvi skirtingas stovyklas pasidaliję – su teisėsauga sutikę bendradarbiauti ir niekada savo kaltės nepripažinę, už metalinio narvo patupdyti – Daktarų klano veikėjai.
Tai pirmoji Lietuvos istorijoje organizuoto nusikalstamumo byla, kurioje 6 iš 15 banditų gaujai priskirtų asmenų savo noru sutiko bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą atlikusiais Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro pareigūnais.
Šią bylą tyręs Generalinės prokuratūros prokuroras Z. Tuliševskis Henrikui Daktarui ir Egidijui Abariui, kriminaliniuose sluoksniuose pagarsėjusiam Gogos pravarde, pasiūlė skirti įkalinimą iki gyvos galvos.
Nuo sovietinių laikų artimiausių H. Daktaro žmonių aplinkoje buvusį, tačiau prieš keletą metų nusprendusį „apsivalyti" ir daug vertingos informacijos suteikusį Rimvidą Žilinską, žinomesnį Taisono ir Rimvio pravardėmis, prokuroras siūlė bausti švelniausiai – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimu. Tą laikotarpį jis privalės būti namuose nuo dešimtos valandos vakaro iki šeštos ryto.
Taip pat su teisėsauga bendradarbiavusį ir iki šiol aktyviai saugomą Vidmantą Gudzinską-Guzą prokuroras prašė nuteisti 5 metams.
Nenuolaidžiavo ir pensininkams
Pagal bylos medžiagą ir pabrėžtiną ištikimybę nuo pradžių teismo posėdžiuose H. Daktarui demonstravę kauniečiai sulaukė pakankamai griežtų prokuroro prašomų bausmių: Rolandą Zavecką-Džempį siūloma nuteisti kalėti 16 metų, Gytį Ježerį-Pajacą – 12 metų, Arūną Šimėną – 13, Andrių Gudomanską – 10 su puse metų.
„Akistatos" šaltinių teigimu, Pajacas neužilgo vėl stos prieš teismą kitoje narkotikų realizavimo byloje, mat jo atžvilgiu Kriminalinės policijos biure jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Žemesnes pozicijas Daktarų gaujoje užėmusiems, tačiau klusniai jų nurodymus vykdžiusiems kai kada teismo procese Šampaniniais vadintus Virginijų Silvestravičių valstybės kaltintojas pasiūlė įkalinti 9 metams, Vaidą Vansevičių (V. Gudzinsko pusbrolį) – 8 metams, Ramūną Stanionį-Mordą – 7 metams, Renaldą Stončių – 5, Saulių Vaitukaitį – 4 metams.
Iš pradžių ikiteisminio tyrimo tyrėjams atgailavęs ir atvirai apie Daktarų hierarchiją pasakojęs Rimgaudas Lantuchas, pravarde Lunta, teisme netikėtai prabilo, kad buvęs priverstas pasirašyti atseit kriminalistų suklastotus apklausos protokolus, todėl galiausiai ėmė neigti viską, ką yra sakęs. Jam prokuroras pasiūlė skirti 14 metų įkalinimo bausmę.
Pensinio amžiaus ir tik epizodiškai Daktarų gaujos sambūriuose dalyvavusiems Nikolajui Archipovui ir Kaziui Petroniui pasiūlytos 6 su puse ir 7 su puse metų laisvės atėmimo bausmės.
Praeitų metų lapkritį vykusiame Daktarų teismo posėdyje K. Petronis pripažino, kad su dabartiniu Lietuvos futbolo federacijos vadovu Juliumi Kvedaru buvo įdarbinti vienoje vilijampoliečiams priklausančioje bendrovėje.
Šešios žiaurios žmogžudystės
Pastebima, kad jei ir Klaipėdos apygardos teismas skirtų tokias prokuroro Z. Tuliševskio pasiūlytas bausmes, daugeliui legendinės Kauno gaujos vyrų už grotų tektų praleisti tiktai trumpą laiką, kadangi jiems būtų priskaičiuoti metai, praleisti pataisos namuose, kai jie buvo nuteisti už anksčiau padarytus nusikaltimus.
Šešiolika Daktarų gaujos veikėjų teisiami už kauniečio verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno, buvusių patikėtinių Rimanto Ganusausko-Mongolo, Vladimiro Seneckio-Turisto, Roberto Borcherto-Karabaso, Alvydo Mučinsko-Mačialkos nužudymą.
2005 metais intensyviai Kriminalinės policijos biuro tyrėjų kabinetuose pradėtoje rinkti Daktarų byloje iš viso teismui buvo pateikta 20 epizodų apie tai, kaip neteisėtai buvo panaudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys (juos teisėsaugininkai surado konspiraciniuose būstuose, apleistose sodybose, pakaunės miškuose) ir apie kitus 1993–2000 metais įvykdytus nusikaltimus.
Devyniems asmenims, tarp jų – Vidmantui Siaurusevičiui-Siaurui, Iliodorui Popovui-Popui, Alvydui Viktorui Laurinavičiui-Lurui, Žymantui Janiseliui-Jaučiui, Algimantui Brusokui-Štrausui, Rimgaudui Urbonavičiui-Kelbui ir kitiems netikėtai mirusiems asmenims, įtariamiems dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl jų mirties.
Seni nerūpestingi anuomet Kaune klestėjusios Daktarų gaujos laikai liko tiktai archyvinėse nuotraukose. Nemažai jų yra prisegta prie jau baigiamos senų gaujos nusikaltimų bylos („Akistatos“ archyvo nuotr.)
Ar prokuroras pasiūlė deramas bausmes H. Daktarui ir jo vyrams?
Vytautas Grigaravičius, buvęs policijos komisaras, kurio pastangomis buvo įkurtas specializuotas skyrius kovai su Daktarų gauja
Tikėjausi, kad už indėlį gaujai ir kitus įvairius reikalus jiems ir bus pasiūlytos panašios bausmės. Atsiranda nemaža tikimybė, kad žmonės, pamatę, jog šios senos bylos išnagrinėtos, praėjus kuriam laikui gali prabilti ir apie kitus šios gaujos nusikaltimus. Juk iki šiol dar yra „tamsių“ bylų, kuriose minimi asmenys iš tos pačios aplinkos.
Teisėjai, manau, neišsigąs ir skirs gaujos nariams jų pelnytas bausmes. Juk dabar nebe tie laikai, kad teismas išsigąstų banditų ir jiems paskelbtų švelnesnes bausmes. Bet apmaudu, kad kai kurie pareigūnai teisme buvo išviešinti ir pakviesti liudyti, nes tokiu atveju atsiranda grėsmė ne tik jiems, bet ir jų šeimos nariams. Bet tik teoriškai yra tokia galimybė. Tačiau esu tikras, kad pareigūnai tam pasiruošę psichologiškai. Daktarams užleidus sostą Kauno kriminaliniame pasaulyje, galima pasakyti, kad tuščia vieta ilgai neužsibūna – juk iki šiol yra nemažai žmonių, kurie verčiasi nusikaltimais tam, kad atkartotų sužlugdytų gaujų tradicijas, laužomas taisykles.
Algimantas Kliunka, buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras, ne sykį per apklausas bendravęs su H. Daktaru
Visada laikiausi nuomonės, kad tik teismas viską galutinai išsprendžia. Nors šiais laikais ne visada ir teismas priima tinkamus sprendimus. Juk tokiais atvejais, iš pradžių nusikaltėliai įkliūva dėl vieno epizodo, o praėjus kuriam laikui ir visa nusikaltimų grandinė atsiskleidžia. Juk seniai baigtas šis Daktarų gaujos bylos tyrimas, tad nemanau, kad kai kurie prie jo dirbę pareigūnai smarkiai džiūgauja. Nemažesnio dėmesio verti kai kurių banditų gaujas triuškinusių kriminalinės policijos darbuotojų liūdnai susiklostę likimai – jie tapo nebereikalingi ir paprasčiausiai išmesti į gatvę.
Alvydas Sadeckas, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos įkūrėjas, dar sovietmečiu Daktarų gaują demaskavęs už masines lapių vagystes
O kokius dar kitokius kaltinimus prokuroras jiems galėjo pateikti?.. Bet, aišku, dar palaukime, kokį galutinį žodį ištars teismo kolegija. Aišku, visa tai galėjo įvykti žymiai anksčiau nei dabar. Tačiau šį darbą atliko įvairių kartų policijos pareigūnai, kuriems teko kovoti su tokia pavojinga nusikalstama organizacija.
Galima sakyti, kad H. Daktaras priėjo prie tos pabaigos, kurios tikėjosi. Jis atkakliai ir ilgai link to ėjo. Tai, kuo jis tikėjo – savo draugais, nusikaltimų partneriais, pasekėjais – viskas galutinai sužlugo.
Faktiškai dabartiniame teisme pasitvirtino tai, kas jam buvo akivaizdu dar pirmosios, sovietmečiu atskleistos Daktarų gaujos plėšimų bylos laikais, kai prieš H. Daktarą iš 9 sutiko šnekėti 5 asmenys. O dabar kalbančiųjų buvo gerokai daugiau. Tad jis dar sykį įsitikino, kad nėra tas įsivaizduojamas dievas tarp nusikaltėlių.
Kriminogeniniu požiūriu sutriuškinta viena iš seniausių ir ilgiausiai gyvavusių pavojų visuomenei kėlusių nusikalstamų grupuočių. Šitas teismo procesas padės galutinį brūkšnį visoms dar sovietmečiu veiklą pradėjusioms ir pirmaisiais nepriklausomybės metais ją sėkmingai pratęsusioms šalies grupuotėms.
Viešojoje erdvėje pasigirta nuomonių, kad ne visada pareigūnai stengėsi kovoti su H. Daktaro vyrais. Sutinku, kad pasitaikydavo problemų su vietos pareigūnais, nes kai kada jie suaugdavo su nusikaltėliais. Tačiau kaskart pasijungus centriniam aparatui Vilniuje – tiek mano, tiek paskutinės bylos metais – rezultatai būdavo akivaizdūs. Socialine prasme žmonės pagaliau pamatys, kad šitas žmogus, H. Daktaras, nebuvo herojus. Kai viename knygyne pamačiau jo knygą „Išlikt žmogumi“, kurioje kažkiek dėmesio skiriama ir mano asmeniui, knygų pardavėjos pasiteiravau, ar ją išvis kažkas perka. Kukliai nusiteikusi moteris atsakė, kad šiek tiek nuperka. Tačiau buvo aišku, kad jį garbinusių žmonių nebeliko. Manau, kad šis teismas galutinai sužlugdė ilgai sklandžiusį H. Daktaro kaip legendinės asmenybės mitą.
Vitalijus Gailius, buvęs Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas organizuoto nusikalstamumo tyrimo padaliniams, aktyviai prisidėjęs prie šios Daktarų bylos ištyrimo
Kol kas tokį prokuroro žingsnį vertinu kaip pelnytai pasiūlytą bausmę. Nežinau, kaip daugiau galima vertinti, kol nėra galutinio teismo sprendimo. Manyčiau, kad kolegoms, dirbantiems kovos su organizuotu nusikalstamumu padaliniuose, tai bene geriausias jų darbo įvertinimas.
Tai patvirtina, kad minėtose struktūrose dirba savo darbo fanatikai. Tikrai nepasakyčiau, kad išnykus Daktarams organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje nebeliko, kadangi pastarieji įvykiai Marijampolėje patvirtina, kad ne tik pareigūnams niekada negalima atsipalaiduoti.
Juk nusikaltėlių savisauga nėra vien geri, brangiai apmokami advokatai ar korumpuoti ryšiai. Verta pastebėti, kad šiuo metu egzistuojančios grupuotės „baltomis apykaklėmis“ ypatingai korumpuotos. Man nuoširdžiai gaila, kad tokie profesionalūs prokurorai kaip A. Kliunka šiandien yra užribyje. Liūdna stebėti iš pašalies, tačiau šiandien prokuratūroje dirba tokie žmonės, kurie savo žiniomis, patirtimi nė iš tolo neprilygsta kadaise minėto prokuroro vadovautų prokurorų grupei.
