Vilniaus antrosios apylinkės teismas atmetė Valdo Bruzgio ieškinį priteisti iš dainininkės 25 tūkstančius litų neturtinės žalos ir nutarė, kad žodžiai, išsakyti apie statybos rangovą, yra tik nuomonė.
Bankrutavusios bendrovė „LL Hause“ buvęs vadovas Valdas Bruzgys patyrė pralaimėjimą. Teismas nutarė, kad Dainos Bilevičiūtės išsakyti žodžiai, esą kaimo turizmo sodybos statyboms vadovavęs rangovas yra „aferiūga“, tėra tik moters išsakyta nuomonė.
Dar anksčiau V. Bruzgys teismo prašė iš D. Bilevičiūtės priteisti 25 tūkst. litų neturtinės žalos. Jo nuomone, D. Bilevičiūtės kalbos padarė žalą net tik jam asmeniškai, bet ir jo bankrutavusiai įmonei „LL Haus“.
D. Bilevičiūtė su rangovu V. Bruzgiu susikirto baudžiamosios bylos, kurioje dainininkė kaltinama padariusi finansinius nusikaltimus, nagrinėjimo metu. Į vieną iš posėdžių atėjęs buvęs verslo partneris žurnalistams pasakė: „Kokia ji dainininkė, ji – scenos juokdarė.“ Tai išgirdusi D. Bilevičiūtė atkirto, kad pastarasis yra „aferiūga“.
Įsižeidęs V. Bruzgys, kurį pramogų verslo atstovė kaltino jos lėšų švaistymu, kreipėsi į teismą prašydamas atlyginti jam padarytą moralinę ir materialinę žalą.
D. Bilevičiūtė į teisėsaugininkų nemalonę pateko po to, kai nutarė plėtoti turizmo verslą. Gavusi paskolą, moteris nesugebėjo įgyvendinti savo tikslo.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nustatė, kad 2005 metais D. Bilevičiūtė turėjo kaimo sodybą Varėnos rajone, Miguičionių kaime. Sodybos pritaikymui kaimo turizmo veiklai plėtoti parengė projektą „Kultūrinio kaimo sodybos Varėnos rajone paruošimas kaimo turizmo veiklai vystyti“ ir kreipėsi dėl 1 015 400 litų paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. 2006 metų birželio mėnesį su ūkininke pasirašyta paramos sutartis.
Kad įgyvendintų projektą, moteris siekė gauti 2 milijonų litų kreditą ir su vienu komerciniu banku pasirašė kreditavimo sutartį. Tam, kad jai būtų išmokėtas kreditas, D. Bilevičiūtė turėjo į projektą investuoti ne mažiau kaip 925 412 litų savo lėšų.
Tyrimo metu išaiškinta, kad įtariamoji D. Bilevičiūtė, neturėdama tiek nuosavų lėšų, susitarė su darbus sodyboje atliekančia statybos bendrove, kad už atliktus darbus apmokės vėliau, kai gaus kreditą.
Nustatyta, kad moteris bankui pateikė suklastotus kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, neva ji statybos bendrovei už atliktus darbus į kasą įnešė 928 417 litų. Patikėjęs šiais suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais, komercinis bankas pervedė ūkininkei kreditą ir moteris apgaule įgijo 1 927 948 litus.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamoji D. Bilevičiūtė, nesuderinusi su NMA projekto pakeitimų, vietoj pagal senąsias kaimo tradicijas suprojektuotų rąstinių pastatų skiedrų stogais pastatė šiuolaikinius karkasinius pastatus skardiniais stogais. Be to, moteris nuslėpė nuo NMA tai, kad neturėdama lėšų atsiskaityti su statybos darbus atliekančia bendrove už iki banko kredito išmokėjimo atliktus darbus, 2008 m. rugsėjo mėnesį pasirašė su ja jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsipareigojo projekto įgyvendinimo metu naujai pastatytus pastatus įregistruoti kaip jos ir partnerio – statybos bendrovės bendrą dalinę nuosavybę, lygiomis dalimis.
Taip pat buvo siekiama padidinti išlaidas, neva patirtas projekto įgyvendinimo metu, suklaidinti NMA, pateikiant suklastotus mokėjimo prašymus ir kasos pajamų orderius. Tokiu būdu ūkininkė Daina pasikėsino apgaule įgyti 1 015 400 litų vertės Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, bet paramos sutartis su įtariamąja buvo nutraukta, nes Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai mokėjimo prašymų vertinimo metu nustatė tikrovės neatitinkančius faktus.
Vilniaus apygardos teismas iki šiol nagrinėja bylą.
