Sekmadienio naktį įvykusi avarija, nusinešusi dviejų kauniečių gyvybes, ilgam sukrėtė ne tik visus, kuriuos tai palietė, bet ir visą Lietuvą. Netekties skausmas persekioja visą gyvenimą. Ir šie įvykiai atrodo kaip baisus košmariškas sapnas. Kodėl? Ar galėjo būti kitaip? Kaip buvo galima išvengti? Tokie ir panašūs klausimai, įvairūs svarstymai šioje situacijoje mažai ką bepadės. Tačiau analizuoti ir numatyti veiksmus ateičiai tikrai reikia.
Pirmiausia, norėčiau pabrėžti asmeninę policijos pareigūno, kuris įvykdė avariją, atsakomybę. Kaip pareigūnai elgiasi ne darbo metu atsakingi tik jie patys. Niekas nepastatys prie kiekvieno iš jų po prižiūrėtoją, kad tai kontroliuoti. Yra tam tikros struktūros, kuriose dirbantiems asmenims keliami aukšti etikos ir atsakomybės kriterijai. Šis įvykis suteikė baisų skausmą žuvusiųjų artimiesiems bei pakenkė policijos autoritetui. Tikiuosi, tyrimas bus išsamus ir bausmė teisinga.
Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į nerimą keliančias tendencijas valstybėje ir staiga prasidėjusį nesuvokiamą politikavimą. Kai tik kas nors rezonansinio nutinka mūsų šalyje, tuoj pat prasideda „raganų“ medžioklė. Didelio proto nereikia pirmam pradėti rėkti ir pareikalauti politinės atsakomybės, ir dar iš ko — iš visiškai nepolitinės struktūros — policijos. Būtent taip pasielgė Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Turbūt dėl to, kad dalyvauja artėjančiuose rinkimuose, o čia pasitaikė kaip niekad „gera“ proga parodyti kietą ranką. Tačiau tokį elgesį vertinu ne tik kaip neetišką ir neprofesionalų, bet ir amoralų. Ką reiškia ministro kaltinimas komisarui dėl „nesukontroliuotos situacijos“? Ar tai, kad komisarai turi kiekvieną patrulį lydėti namo?
O dabar keletas faktų ir pasekmių.
Jei jau prakalbome apie atsakomybę ir atsistatydinimą, tai ar neturėtų pats pirmas atsistatydinti premjeras Andrius Kubilius, kurio pavaldume esanti padėjėja girta padarė avariją?
Ministre R. Palaiti, pradėkite nuo savęs — neškite Prezidentei atsistatydinimo pareiškimą — Lietuva tikrai dėl to neverks. Gal ministrui reikėtų priminti, kaip ir kiek laiko reikia dirbti, kad užsitarnauti garbingą Generalinio komisaro postą? Ministru gi galima tapti ir per vieną naktį — partijoms susitarus. Nei karjeros, nei pasiekimų ar nuopelnų, o dažnai — ir išsilavinimo — tokiam veiksmui nereikia. Taip švaistytis komisarais, kaip elgiasi ministras, netoleruotina.
Generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas kompetentingas, griežtas ir atsakingas pareigūnas. Jo nuoseklus darbas, pradedant nuo Kriminalinio policijos biuro steigimo, kurio dėka buvo suduotas stiprus smūgis kriminalinėms struktūroms, iki sisteminės policijos pertvarkos, atsispindi apdovanojimo ženkluose, kurie yra ant jo uniformos (o kas puošia ministro švarkelį?). V. Telyčėnas pagerino policijos įvaizdį, pasiekė persilaužimą kare keliuose, atnaujino rajoninių padalinių vadovybes. Pasikeitimų eigoje Trakuose taip pat buvo paskirtas naujas komisariato vadovas Nerijus Šiaulys. Energingas vadovas daug dirbo, kad kokybiškai keistųsi Trakų policijos įvaizdis, būtų gera atmosfera kolektyve. Trakiečiai teigiamai vertina policijos darbą, viešumą, socialines akcijas. Žinoma, visada galima dirbti ir geriau, tačiau daugelį pažangių iniciatyvų riboja prastas finansavimas, įtampa dėl pastovaus netikrumo jausmo ir nerimą keliančios žinios iš ministerijos — etatų ir atlyginimų mažinimai, atleidimai ir t.t.
Asmeniškai manau, kad Policijos vadovai neturėtų atsistatydinti. Šiuo, konkrečiu atveju nematau jų kaltės. Pabrėžiu — tai asmeninė pareigūno, sukėlusio avariją ne tarnybos metu atsakomybė. Jei jau taip nusipolitikavo aukščiausi valstybės pareigūnai, tai kodėl Prezidentei nepareikalavus Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio atsistatydinimo — juk mes visi mokam mokesčius už kelius, o jie nebarstomi ir dėl neprižiūrėtų kelių kiekvieną dieną daužomi mūsų automobiliai, nuolat žūsta žmonės.
Gal ir Teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui derėtų skuosti su pareiškimu į Prezidentūrą, ir prašyti jį atleisti dėl to, kad teisinėje sistemoje labiausiai neapgintas žmogus? Gal ir teisėjai turėtų atsistatydinti, kai skiria neadekvačias bausmes pedofilams ir žmogžudžiams, kurie išėję pirma laiko iš kalėjimo vėl prievartauja vaikus ir žudo žmones? Kas turi prisiimti atsakomybę tokioje situacijoje? Ar tik tokia Teisingumo ministro misija — patvirtinti, kad matė pedofilą važiuojantį keturračiu? Ne ką geresnis ir Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys — vadovauja jau antrai ministerijai ir nesugeba užtikrinti tinkamo gydymo. Jei pacientai, sergantys sunkiomis ligomis, ne tik kad negauna modernių vaistų ir miršta pakeliui iš vienos ligoninės į kitą, ar tai ne Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotos žioplos reformos pasekmė?
Taip — čia jau politinė atsakomybė, nes ministrai yra politikai. Tačiau savo sritims jie turi vadovauti teisingai ir sprendimus priiminėti objektyviai, nes prisiekė padėję ranką ant Konstitucijos. Nebent tai pamiršo...
Seimo Darbo partijos frakcijos narė
Dangutė Mikutienė
