Vilniaus 3-iosios apylinkės teismui buvęs Kultūros ministras, kuris kaltinamas pažeidęs Susirinkimų įstatymą, aiškino, kuo skiriasi apeigos nuo pilietinės akcijos.
Tęsiant administracinės bylos, kurioje Darius Kuolys kaltinamas gegužės 3 dieną prie Seimo surengęs neteisėtą akciją, nagrinėjimą teismas apklausė liudytojus.
Tą dieną prie Seimo budėjęs policijos pareigūnas teigė nusprendęs, jog vyko pilietinė protesto akcija, nes ten dalyvavusi moteris laikė plakatą, dėl ko buvo pažeistas Susirinkimų įstatymas, nes nebuvo gautas leidimas tokiems veiksmams.
Vietoje surašęs protokolą policijos pareigūnas teigė, jog apie tai, jog vyksta nesankcionuotas piketas, gavo gegužės 3 dieną ir su dar keturiais pareigūnais išvyko į įvykio vietą, kur stovėjo devyni žmonės.
Pasak jo, susirinkę žmonės skambino varpeliais, pavojaus nekėlė, tačiau jo perspėti, jog nesilaiko įstatymo numatyto atstumo, nekreipė į tai dėmesio aiškindami, kad čia vyksta apeigos.
Tai išgirdęs D. Kuolys paklausė, ar pareigūnui studijuojant Policijos mokykloje jis yra girdėjęs apie Atgimimo laikais vykdytas pilietines apeigas.
Liudytojo teigimu negirdėjęs ir yra dalyvavęs tik mitinguose .
D. Kuolys, išvardijęs kelias kitas analogiškas akcijas, vykusias kovo 28 dieną ar gegužės 17 dieną, kuomet bylos nebuvo keliamos, paklausė liudytojo, ką jis, kaip pilietis ir pareigūnas, apie tai mano.
Šis atsakė, kad jis ten nebuvo ir negali vertinti savo kolegų veiksmų.
Toliau D. Kuolys teiravosi pareigūno, kodėl šis neįspėjo Vidaus reikalų ministro Artūro Meliano, kad šis nedalyvautų nesankcionuotame susirinkime, kai pastarasis apie penkias minutes bendravo su apeigų dalyviais dėkodamas jiems už pilietinį aktyvumą.
Savo baigiamojoje kalboje Darius Kuolys, remdamasis užsienio politologais, įvardijo padėtį Lietuvoje žodžiu „putinizacija“, kurios pagrindiniai bruožai yra teisminės veiklos politizavimas, selektyvus teisingumas ir sprendimų subjektyvumas.
Visuomenininkas prašė teismo atsižvelgti į Vilniaus apygardos Administracinio teismo teisėjų kolegijos sprendimą, kuriuo nurodoma grąžinti į pareigas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotoją majorą Vytautą Giržadą: „Buvusio ministro Raimundo Palaičio veiksmai yra neteisėti atleidžiant Vitalijų Gailių ir V. Giržadą ir laikomi kaip pagalba kriminaliniam pasauliui, siekiančiam susidoroti su minėtais pareigūnais. Prieš šį neteisėtą veiksmą ir buvo nukreiptos pilietinės apeigos“.
D. Kuolys susirinkusiems teisme priminė, jog Vilniaus apygardos teismas galutinai išteisino kovo 17 dieną mitingą prie Seimo organizavusius Kovo 11-osios akto signatarus Romualdą Ozolą, Bronių Genzelį, Alvydą Medalinską.
Tačiau už pilietines akcijas piniginėmis baudomis nubaustos dvi visuomenininkės: Šiaulių apygardos teismas Rimą Štefane nubaudė 500 Lt bauda už piketo organizavimą prie Mažeikių savivaldybės dėl įvykių Garliavoje.
Beje, pirmosios instancijos teismas bedarbę trijų vaikų motiną, našlę, išteisino, o Kauno miesto apylinkės teismas praėjusį trečiadienį Kauno technologijos universiteto docentę dr. Liną Šulcienę pripažino kalta pažeidus susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarką ir skyrė 500 litų baudą.
Sprendimą byloje numatoma skelbti spalio 22 dieną.
D. Kuolys yra teisiamas ir Vilniaus 2-osios apylinkės teisme, tačiau teisėja Ainora Kornelija Macevičienė nutarė nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, mat 1991 metais sausio 13 dieną kartu dirbo Vyriausybės rūmuose.
Teisėja nusišalino nuo administracinės bylos, kurioje visuomenininkas ir buvęs Kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys kaltinamas neteisėtai surengęs protesto akciją prie Valstybės saugumo departamento (VSD) minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną bei siekiant apginti Drąsiaus Kedžio dukterį.
„Su teisėja kartu dirbome Vyriausybės rūmuose 1991 metų sausio 13 dieną. Ji nenorėjo būti šališka, todėl nutarė trauktis“, - sakė iš teismo salės išėjęs D.Kuolys.
Jis teigia nesuprantantis, kodėl yra traukiamas atsakomybėn, nes, pasak jo, tuomet prie VSD tik minėjo Tarptautinę vaikų gynimo dieną.
Anot visuomenininko, birželio 1 d. prie VSD pastato su bendraminčiais minėjo Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Ten surengta garsaus lietuvių dailininko Gitenio Umbraso meninė akcija, kuri nepatiko, anot D. Kuolio, Valstybės saugumo departamentui: „ Dėl to esu patrauktas atsakomybėn“.
Pasak jo, meninę akciją nuspręsta surengti prie VSD dėl to, kad, D. Kuolio įsitikinimu, departamentas „griauna konstitucinę Lietuvos santvarką, manipuliuodamas žmonėmis, kišdamasis į žmonių likimus, bausdamas Lietuvos ir čečėnų vaikus“.
Visuomenininko teigimu, VSD yra susijęs ir su gegužės 17 d. įvykiais Garliavoje, kai buvo įvykdytas teismo sprendimas perduoti mažametę Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą motinai.
Anot D. Kuolio, gegužės 17 diena buvo „valdžios pasikėsinimas į konstitucinę Lietuvos santvarką“, todėl meninėje akcijoje prie VSD žmonės tiesiog pademonstravo, jog nesitaikstys su „kėsinimusi į konstitucinę Lietuvos santvarką.“
D. Kuolys teigė nesirengiantis gintis, nes, anot jo, jis nieko blogo nedarė: „Nesišlapinau viešoje vietoje, nešukavau, nieko neįžeidinėjau. Kokią viešą tvarką esu pažeidęs? Nesuprantu“
Kitas teismo posėdis įvyks tik tuomet, kai Vilniaus 2-osios apylinkės teismo pirmininkas paskirs naują teisėją.
