Jis vyks ES pastaraisiais metais kreipiant plėtros politiką į šį regioną ir siekiant jame sumažinti Rusijos įtaką.
Tuo metu Vakarų Balkanų šalių lyderiams šis susitikimas bus svarbus pabrėžiant nuveiktus darbus siekiant narystės bendrijoje, nors daugelį regiono šalių iki šiol kamuoja korupcija, organizuotas nusikalstamumas, silpnos demokratinės institucijos ir neišspręsti tarpusavio ginčai.
Šių metų vasarį Europos Komisija pristatė perspektyvas Serbijai ir Juodkalnijai tapti ES narėmis iki 2025 metų, o dabar ES šalių pareigūnai tariasi, ar panašias galimybes numatyti Albanijai ir Makedonijai.
Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas taip pat yra kandidatės arba potencialios pretendentės įstoti į bendriją.
Prieš viršūnių susitikimą D. Grybauskaitė reiškė paramą Vakarų Balkanų integracijai į ES.
„Nuo to, kiek Balkanai bus saugūs, kokia perspektyva atskirų šalių dėl narystės ES, priklausys ir mūsų ES saugumas, gerovė, o tai reiškia ir Lietuvos saugumas“, – žurnalistams sakė prezidentė.
Vis dėlto užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius anksčiau šią savaitę perspėjo, kad stojimas į ES turi būti siejamas su atliktais darbais, o ne vykti pagal kalendorių.
Jis taip pat paragino ES nepamiršti ir Rytų partnerystės šalių, tokių kaip Ukraina, Gruzija ar Moldova.
Prieš 11 metų ES narėmis tapo Bulgarija ir Rumunija, o 2013 metais į bendriją įstojo Kroatija.
