Istorinėje Prezidentūroje Kaune įvykęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei ją lydinčios patarėjų komandos susitikimas su aukštųjų mokyklų rektoriais užsitęsė ilgiau nei iš anksto planuota. Mat abi pusės turėjo daugybę aptarimui tinkamų klausimų, kuriuos rimčiau žadama aiškintis Prezidentūros iniciatyva nuo rugsėjo vidurinio vyksiančiuose susitikimuose su aukštųjų mokyklų vadovais, studentų organizacijų atstovais ir visais, kurie susiję su reformų metą išgyvenančiu mokslu bei studijomis.
"Apkasuose turbūt niekam iš mūsų stovėti nereikės, turime dirbti kartu, užtikrindami ir viešumą, ir skaidrumą", - konstruktyvaus dialogo viliasi Prezidentė.
Kauno aukštųjų mokyklų vadovai garsino studentų priėmimo pagal naują įstatymą rezultatus, minėjo įstatymo pliusus, nenutylėjo, ką derėtų kuo skubiau taisyti.
Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius prof. Albertas Skurvydas aiškino: "Sulaukėme apie 1000 norinčiųjų pas mus studijuoti prašymų. Tarp jų buvo 50 nacionalinės rinktinės narių. Kadangi akademija gavo menką dalį vadinamųjų studentų krepšelių, buvome priversti siūlyti jaunimui studijuoti už savo pinigus. Įsivaizduokite - talentams, kurie garsina Lietuvą, mes sakome: duokite 11 tūkstančių litų, jei norite pas mus studijuoti. Tai pusė ir įstojo į užsienio aukštąsias mokyklas, kur be jokių pinigų juos priėmė".
Prezidentė pritarė tiems, kurių nuomone, rinkos principai tokiais atvejais neturėtų būti taikomi. Nes, anot D. Grybauskaitės, "rinka visur yra prižiūrima, o nepaliekama "nuoga".
"Daugelyje šalių yra valstybės užsakymas parengti tiek ir tiek vienų ar kitų specialistų. Kodėl taip negalėtų būti Lietuvoje?" - svarstė Prezidentė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas apgailestavo, "kad politikai aukštojo mokslo reformos nepradėjo nuo Konstitucijos pakeitimo. Nes dabar 16 tūkstančių jaunuolių turi gana brangiai mokėti už studijas. Nors galbūt reikėjo padaryti taip, kaip yra daugelyje išsivysčiusių valstybių - nustatyti visiems lygias sąlygas, tai yra, iš visų po truputį rinkti mokestį už mokslą", - siūlo KTU rektorius.
"Seimas suteikia sąlygas politizuoti universitetų valdymą, numatydamas galimybę valdančiajai daugumai suformuoti aukštojo mokslo tarybą. Universiteto taryba skirs rektorių. Vos tik pradėjo galioti naujas įstatymas, kuriama daug poįstatyminių aktų, nuo kurių priklausys visų universitetų ir visos aukštojo mokslo sistemos vystymasis Lietuvoje", - priminė prof. R. Šiaučiūnas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad dirbtinai daromos kliūtys į naująsias tarybas patekti tiems, kurie yra dabartinėse universitetų tarybose.
Pasiaiškinę, kaip gyvuoja vos pradėję kvėpuoti mokslo, studijų ir verslo slėniai, vis nesulaukiantys žadėtų įsikūrimui lėšų, kokia kryptimi toliau eis aukštasis mokslas, susitikimo dalyviai priėjo vieningą nuomonę, kad reikia glaudesnio pačios reformos sumanytojų bei jos vykdytojų bendradarbiavimo, ko siekti ir nutarta bendromis pastangomis.
