Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Politinė bravūra prieš Seimo sezoną – taip Vytauto Gapšio užmojį užimti Seimo pirmininko postą apibūdino prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu LRT radijo laidoje „60 minučių“. „Tų asmenų, kurie jau turi teistumą, nors dar ir neįsigaliojusį, kelias bet kurioje kitoje valstybėje būtų visiškai aiškus. T. y. bent jau suspenduoti savo poziciją, kol vyksta teisminiai procesai“, – sako šalies vadovė.
– Vilniuje šiandien lankosi „Gazprom“ vadovas. Premjeras tikisi, kad per derybas Lietuvai pavyks atpiginti dujas bent 20 proc. Ar gali Lietuva dėl pigesnių dujų „Gazprom“ daryti kokių nors nuolaidų?
– Manau, kad „Gazprom“ jau seniai turėjo mums sumažinti kainą. Ir ne be reikalo ankstesnė Vyriausybė kreipėsi į tarptautinį arbitražą ir pateikė 5 mlrd. ieškinį. „Gazprom“ puikiai žino, kad pralaimės bylą Lietuvai, nes jau porą tokių bylų Europoje pralaimėjo, todėl paskubėjo neva pasiūlyti mažesnes kainas. Mes jas ir taip gausime vien todėl, kad statome suskystintųjų dujų terminalą, kuris pradės veikti po metų, nes laimėsime arbitražo bylą, nes Europos Komisija taip pat ruošiasi pateikti ieškinį „Gazprom“ už monopolinę elgseną Europoje. Taigi manau, kad „Gazprom“ turėjo tai padaryti daug anksčiau.
– Ar reikalinga Lietuvai ilgalaikė dujų tiekimo sutartis su „Gazprom“?
– Be jokios abejonės, ne, nes tai apsunkintų ir trukdytų mūsų terminalo veiklai. Tradiciniai santykiai ir pasiūla, kokią siūlydavo anksčiau „Gazprom“, yra valstybei surišti rankas – jeigu perki mažiau, moki baudas. Manyčiau, kad tikrai tai labai nenaudinga, ypač atsižvelgiant į vidutinę ir ilgalaikę perspektyvą.
– Valdantieji šią savaitę apsisprendė JAV bendrovę „Chevron“ paskelbti skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso nugalėtoja. Tačiau Žygaičių bendruomenė sako, kad, jei bus pasirašyta sutartis su šia bendrove, jie kreipsis į tarptautines organizacijas.
– Situacija sudėtinga vien todėl, kad nebuvo rasta bendra kalba su vietos gyventojais. Tačiau bet kuri valstybė, ir Lietuva, turi žinoti savo gelmės turtus. Šie bet kurios valstybės gelmės turtai yra visų žmonių nuosavybė – ne tik atskiros bendruomenės. Tačiau tikrai raginčiau ir Vyriausybę, ir mes turėtume Žygaičių bendruomenei įsipareigoti, kad bet kokie tyrimai privalės griežčiausiai atitikti aplinkosaugos reikalavimus, kad tai turės būti daroma viešai, skelbiant rezultatus ir tariantis su vietos bendruomene.
– Prieš kelias dienas grįžote iš susitikimo su JAV prezidentu. Barackas Obama prieš porą dienų lankėsi Stokholme pirmą kartą per savo dvi kadencijas. Ar sutinkate su kai kurių stebėtojų vertinimais, kad Vašingtono dėmesys Baltijos ir Šiaurės šalims rodo, kad amerikiečiai nepalieka šio regiono vien Maskvos įtakai?
– Manyčiau, kad niekada ir nebuvo palikę. Galbūt Maskva įsivaizdavo kažką. Visada jautėme Amerikos dėmesį ir bendradarbiaudami NATO, nes ne be reikalo sutarėme dėl gynybos planų, vyksta karinės pratybos, kurios ir įgyvendina tų gynybos planų realizaciją. Visada jautėme dėmesį. Ir dabar rodomas politinis dėmesys taip pat labai vertintinas būtent todėl, kad tai dėmesys Šiaurės Europos regionui, kurį aš ir savo užsienio politikoje skatinu matyti kaip potencialiai naudingą Lietuvai. Taigi į Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo kryptį atkreipia dėmesį ir JAV, nes ypač sunkmečiu šis Europos regionas (Baltijos ir Šiaurės šalys) atrodo stabiliausiai, geriausiai susitvarkė su ekonomikos krize, matyt, tai taip pat lėmė, kad JAV mato šį regioną kaip pažangų, inovatyvų ir kuriuo galima pasikliauti.
– Į Vilnių atvyksta JAV sekretorius Johnas Kerry. Jis dalyvaus Europos Sąjungos gynybos ir užsienio reikalų ministrų neformaliame susitikime. Vienas karščiausių klausimų šiame susitikime bus Sirijos konfliktas. Ar įmanoma šiuo klausimu ES pasiekti bendrą poziciją?
– Šeštadienį ryte aš taip pat susitinku su sekretoriumi. Vyks dvišalis pokalbis, kaip tęsinys to, ką kalbėjome Vašingtone ir su viceprezidentu, ir prezidentu B. Obama. Išties jau ES turi poziciją. Ta pozicija labai vienareikšmiška – cheminio ginklo ar tiksliau masinio naikinimo ginklo panaudojimas XXI a. yra absoliučiai smerktinas ir to leisti tikrai niekam nebegalima.
Antra, visi, kas mėgino tai padaryti arba panaudojo tokį masinio naikinimo ginklą prieš vaikus, civilius, beginklius žmones, turi atsakyti. Kokia ta atsakomybės forma, nuomonės pradeda šiek tiek skirtis. Mano pozicija labai vienareikšmiška. Į šį procesą turi būti įtrauktos ir Jungtinės Tautos (JT), ir nesvarbu, kas įvyks trumpalaikėje perspektyvoje ir kaip bus reaguojama. Vidutinės ir ilgalaikės trukmės atžvilgiu be politinio sprendimo šis klausimas tik karinėmis priemonėmis neišsispręs. Todėl turime investuoti ir į JT, taip pat turime investuoti skatinant abi puses vėl sėsti prie derybų stalo, nes šis konfliktas sudėtingas regionine prasme ir vien karinių priemonių nepakaks.
– Armėnija šią savaitę pasirinko stoti į Rusijos kuriamą Muitų sąjungą. Ar šis pasirinkimas nesugriaus lapkritį Vilniuje rengiamo Rytų partnerystės viršūnių susitikimo tikslų ir ar nesukels domino efekto?
– Tikrai nesukels. Mes matome labai įdomų procesą – labai agresyvų mėginimą žlugdyti ne tiek patį viršūnių susitikimą, kiek tų šalių dalyvių, t. y. Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos, europinės integracijos kryptį. Tai daroma su tokiu atviru ir karštu nekantrumu, kuris rodo šalies spaudėjos nepasitikėjimą savimi: draugiškai, atvirai tų šalių prisivilioti neįmanoma, todėl naudojamos atviro šantažo, atviro ekonominio spaudimo priemonės. Tai nedaro garbės niekam, ir tos šalys, kurios priverstos, sakyčiau, netgi paklusti (kaip šiuo atveju Armėnija) išties yra tokios politikos aukos.
Be abejo, Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje bus sėkmingas. Mes tikrai tikimės, kad su Ukraina ir Moldova galėsime pasirašyti (su vienais – pasirašyti, su kitais – parafuoti) susitarimus. O apie Armėniją noriu pasakyti tik tiek – kiekviena šalis apsisprendžia pati, kuria linkme ji judės ir kas jai naudingiau atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. ES yra atvira, demokratiška sąjunga, ir į ją įeinama savo noru. Niekas nei verčiamas, nei perkamas būti nariu. Ko nepasakyčiau apie Muitų sąjungą.
– Kitą savaitę prasidės Seimo rudens sesija. Joje gali būti balsuojama dėl opozicijos inicijuojamos interpeliacijos Seimo vicepirmininkui Vytautui Gapšiui. Socialdemokratų vadovas ponas Butkevičius kol kas sako, kad jo partija neturi nuomonės, kaip balsuos dėl V. Gapšio. Pats V. Gapšys sako, kad, kaip partijos vadovas, jis turėtų užimtų Seimo pirmininko postą.
– Manyčiau, kad tai yra bravūra. Daugiausia – politinė bravūra prieš Seimo sezoną. Vertinčiau, kad mūsų politinėje kultūroje dar stokojama atsakomybės. Tų asmenų, kurie jau turi teistumą, nors dar ir neįsigaliojusį, kelias bet kurioje kitoje valstybėje būtų visiškai aiškus. T. y. bent jau suspenduoti savo poziciją, kol vyksta teisminiai procesai. Taigi savo nuomonę esu seniai išsakiusi ir manyčiau, kad tai mūsų viso politinio gyvenimo brandumo pavyzdys ir jį matysime rudenį – kaip elgsis viena ar kita politinė jėga.
– Kokių pagrindinių darbų tikitės iš Parlamento rudens sesijos?
– Jie išlieka beveik tie patys. T. y. pirmiausia ir toliau eiti energetinės nepriklausomybės, arba energetinio saugumo, kryptimi, kad užsitikrintume sau ir kitus tiekimo būdus ir taptume savarankiški sprendžiant savo likimą, ypač energetikos sektoriuje. Mažinti šilumos kainas, investuoti į įvairiausias kitas energetikos rūšis, ne tik į tradiciniu kuru paremtus mūsų sektorius. Tai prioritetas, kurį turime tikrai vykdyti dar kelerius metus.
Kita prioritetų grupė susijusi su nedarbu, ypač jaunimo nedarbo problemomis. Taip pat, manyčiau, konstitucinės fiskalinės drausmės įstatymas yra tas, kurį būtina priimti, kad sumažintume nepagrįstus ir neatsakingus politinius apetitus ateityje, ne tik šiandien ir ryt, kas užtikrintų ir stabilų Lietuvos ekonomikos augimą bei atsigavimą, ir sumažintume politinio populizmo riziką.
Taip pat ir toliau investuoju į antikorupcinę veiklą: įstatymai dėl skaidrumo, politinės sistemos skaidrumo, pajamų deklaravimo visiems valdininkams ir t. t. Šie klausimai išlieka mano dienotvarkėje visą laiką, visus mano prezidentavimo metus. Jie išliks ir iki šios kadencijos pabaigos.
– Artėja nauji prezidento rinkimai. Kada galima laukti Jūsų sprendimo dalyvausite ar ne?
– Manau, kaip jau minėjau ne kartą, kai baigsis pirmininkavimas, visi galėsime pagalvoti apie ateitį. Turbūt visi apsispręs kitų metų pradžioje. Matyt, ir mano sprendimas bus tuo metu.
