Užsitęsusi mokyklų tinklo pertvarka kelia nereikalingą įtampą visuomenėje, tad reikia baigti sutvarkyti mokyklų tinklą, kad jos galėtų žinoti savo ateitį ir ramiai dirbti, mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tokią poziciją kalbėdama apie šalies švietimo būklę šalies vadovė išsakė interviu Vilniaus krašto laikraščiui „Krašto naujienos“, kuris trečiadienį pateikiamas prezidentūros interneto puslapyje.
„Užsitęsusi mokyklų tinklo pertvarka kelia nereikalingą įtampą visuomenėje. Reikia baigti sutvarkyti mokyklų tinklą, kad mokyklos pagaliau galėtų žinoti savo ateitį ir ramiai dirbti. Investicijas nukreipti tikslingai ten, kur mokyklos tikrai turi išlikimo galimybę“, – teigė Prezidentė.
Pasak jos, mokyklų tinklas turėtų būti tvarkomas išmintingai, o ne vien mechaniškai kilnojant vaikus iš mokyklos į mokyklą, racionaliai turi būti panaudojamas ir švietimo biudžetas. Tačiau D. Grybauskaitė ragina atsižvelgti ir į vietos specifiką. Jos vertinimu, pradinė mokykla turi būti arčiau vaiko, o gimnazija, į kurią mokiniai pavežami, – prieinama visiems ir gerai, šiuolaikiškai įrengta.
„Optimizuojant mokyklų tinklą būtina ne tik politinė valia, bet ir konsultacijos su bendruomenėmis. Ne kartą esu raginusi švietimo įstaigų steigėjus optimizuojant mokyklų tinklą tartis su mokyklų bendruomenėmis. Be to, ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo naujojoje redakcijoje yra nuostata, kad reorganizuojant, likviduojant mokyklas, pertvarkant jų struktūrą, atsižvelgiama į mokyklos bendruomenių sprendimus, siūlymus. Kaimo vietovėse mokyklos galėtų tapti daugiafunkciniais bendruomenių centrais, kuriuose būtų teikiamos ne tik švietimo, bet ir kultūros, socialinės, visuomenės sveikatos, sporto paslaugos, atitinkančios vietos bendruomenės poreikius“, – kalbėjo Prezidentė, rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, viešėjusi Širvintose.
Pasiteiravus, kokias įvardintų didžiausias šiandienines švietimo problemas ir kaip jas reikėtų spręsti, D. Grybauskaitė prakalbo apie kokybišką ir visiems prieinamą išsilavinimą. Anot jos, Lietuvai nepakanka, kad visi mokiniai mokėtų minimaliai skaityti, rašyti ir skaičiuoti – tai jau praeitis.
„Šiuolaikinis gyvenimas kelia naujus reikalavimus mokyklai, mokytojams ir mokiniams – gebėjimo taikyti žinias realiame gyvenime, gilaus mus supančio pasaulio supratimo, kritinio mąstymo. Privalome atkakliai mokyti ir mokytis, kad kuo daugiau mokinių pasiektų aukščiausius visų mokomųjų dalykų pasiekimų lygmenis bei taptų brandžiomis asmenybėmis. Lietuvos mokyklos tikslu turi tapti siekis išugdyti mokinius tikrais Lietuvos patriotais ir jautriais, kultūringais bei tolerantiškais žmonėmis“, – sakė šalies vadovė.
