Aplankiusi stichijos nusiaubtą Dzūkiją - Varėnos, Alytaus bei Prienų rajonus, antradienį po pietų Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su laikinąja šalies premjere, finansų ministre Ingrida Šimonyte atvyko į Kauną ir čia praleido daugiau nei valandą, apžiūrėdamos sekmadienio naktį praūžusios audros padarinius.
Kauno mero lydimos viešnios pirmiausia apsilankė škvalo suniokotose Petrašiūnų kapinėse, kuriose darbuojasi nemažai audros padarinius šalinančių žmonių.
Kaip teigė Kauno miesto savivaldybės Kapinių priežiūros įmonės direktorius Valdemaras Olšauskas, mieste siautėjusi vėtra su šaknimis išrovė kapinėse daugybę pušų. Kai kurias jų perlaužė per pusę arba paliko kyboti ore, atsirėmusias į kaimyninius medžius. Tokios išvartos dabar kelia didelį pavojų artimųjų kapus suskubusiems tvarkyti kauniečiams.
Labai nukentėjo Petrašiūnų kapinių panteonas, kuriame amžinojo poilsio atgulę nemažai žymių Lietuvos žmonių. Vėtra suniokojo generolo Vinco Žilio kapo antkapį, nepagailėjo ir Lietuvos alpinistų kalnelio, ir ant Vilties prezidento Stasio Lozoraičio kapo pastatyto paminklo, nuskeldama didžiulio kryžiaus dalį.
Kapinių priežiūros įmonės vadovo teigimu, smarkiai nukentėjo ir Šančių kapinės, ir Panemunės, o pačiose didžiausiose - Karmėlavos kapinėse nuversti 43 medžiai.
Miesto meras A. Kupčinskas Prezidentei sakė, kad pirmą dieną dauguma kauniečių skubėjo įamžinti fotografuodami ar filmuodami stichijos padarinius, tačiau sekmadienio vakarą nemažai jų išėjo į talkas tvarkyti miesto.
Gausiausią talkininkų būrį kartu su seniūne Rasina Žolyniene Prezidentės delegacija rado kitame aplankytame Kauno rajone - Panemunėje. Pakeliui per mašinų langus buvo apžiūrėtos Pažaislio vienuolyno, neišvengusio škvalo kirčių, prieigos.
Prezidentė matė, kaip Panemunėje darbuojasi keliasdešimt Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono kariškių. Jie su nedideliu būreliu vietos gyventojų valo garsųjį šilą. Nors pats miškas šioje vietoje atrodo tikrai katastrofiškai, nes išvirtę medžiai nugulė visus takus ir takelius, jo pakraštyje stovintis prieškarinis paminklas - Jono Basanavičiaus biustas - liko nepažeistas.
"Galima džiaugtis, kad Kauno patirti nuostoliai yra tik materialiniai, kad miestas išvengė žmonių aukų. Deja, tai nepavyko Dzūkijos žmonėms. Stichijos, kokios Lietuva nematė visą šimtą metų, padariniai labai dideli. Žmonių gyvybės - pačios brangiausios, ir jų praradimai - skaudžiausi. Be to, daugybė žmonių neteko ir pastogės. Bet mes šiandien matėme, kaip žmonės vieni kitiems geranoriškai padeda. Matėme gražių savitarpio supratimo, talkos, stipraus bendruomeniškumo pavyzdžių ir tikime, kad jų bus dar daugiau", - sakė Prezidentė.
Eltos paklausta, ar miestą tvarkantys talkininkai gali imti valstybei priklausantį turtą - medieną, finansų ministrė I. Šimonytė paaiškino, jog išvartas imti galima, bet pjauti sveikus medžius nevalia.
"Jeigu žmonės valo viešąsias miesto vietas ir tvarko išvartas, tai tikrai gali jas pasiimti, tačiau sveikų medžių pjauti nevalia nei miesto miškuose, nei parkuose. Ar sulauks valstybės pagalbos tie, kurių gyvenamieji namai nukentėjo dėl stichijos, galime atsakyti: sulauks. Jei dėl gaisro, vėtros ar kitos panašios nelaimės žmogus prarado savo turtą, tai tikrai gali tikėtis valstybės pagalbos", teigė ministrė.
Anot Prezidentės D. Grybauskaitės, Vyriausybė pasirūpins, kad darbo biržos visiškai kompensuotų savivaldybėms išlaidas, patirtas organizuojant viešuosius darbus ten, kur reikia likviduoti stichijos padarinius. Apie galimybę atlyginti gyventojų patirtus dėl turto suniokojimo ar praradimo nuostolius pirmiausia spręs vietos savivaldybės. Joms pagalbą žada ir valstybė.
