Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
O kaip dėl TIESOS)
TSKPistė kalba visiškus vėjus.
Seimas turi teisę pareikšti nepasitikėjimą kuo tik nori, jei taip galvoja. Tame skaičiuje ir Prezidente.
Aš patariu Seimui reikšti nepasitikėjimą Generaliniu Prokuroru ne mažiau kaip kartą per savaitę.
Kur tai matyta - valdiška įstaiga valdiškais pinigais perka 50 Lt vertės kėdes po 500 Lt, o Generalinė Prokuratūra sako kad tai teisėta!
Kaip prezidentei apsiverčia liežuvis ginti tokį Generalinį Prokurorą??
Seimas turi teisę pareikšti nepasitikėjimą kuo tik nori, jei taip galvoja. Tame skaičiuje ir Prezidente.
Aš patariu Seimui reikšti nepasitikėjimą Generaliniu Prokuroru ne mažiau kaip kartą per savaitę.
Kur tai matyta - valdiška įstaiga valdiškais pinigais perka 50 Lt vertės kėdes po 500 Lt, o Generalinė Prokuratūra sako kad tai teisėta!
Kaip prezidentei apsiverčia liežuvis ginti tokį Generalinį Prokurorą??
Kada SUSIMOKESI uz SNORO tycini bankrotą ?!!
GAPŠIO IR USPASKICHO PALAIMINGAS SAPNAS, DEJA DAR YRA PREZIDENTĖ IR TENKA GRĮŽTI Į URDOMĄ.
prezidentei atrodo ,kad gen. prokuroras dirba savo darbą?ji turbūt turėjo omeny,kad jis vykdo jos nurodymus,nes jokių kitų darbų nesimato.
Nesupranta Lietuvos rinkėjai pasakymo, kad gen.prokuroras D.Valys dirba tai, kas jam priklauso.Gal ir dirba, bet nepakankamai gerai, kad būtų visi patenkinti jo vadovaujamos teisėsaugos darbu.Čia ir dabar sustosime tik ties vienu klausimu:Kodėl prokuratūros darbuotojai neišnagrinėjo ir nepateikė teismui nei vienos bylos apie Valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų milijardines iššvaistytas sumas per Operos ir baleto teatro remontą, per IAE uždarymo darbus, už Valdovų rūmų statybas, už daugybęneskaidrių viešųjų pirkimų, už Kraujo donorų išvežimą į Vokietiją, na ir t.t. ir t.t., čia visko surašyti neįmanoma, daug rašo tik žmogus pasivadinantis Pikasu.Tai štai kodėl rinkėjų patikėtinių dauguma ir išreiškė rinkėjų nuomonę, kad gen,prokuroras nekontroliuoja pavaldinių darbo ir nereikalauja Kovos su Korupcija REZULTATŲ, manome, kad čia yra įvertinimo pagrindas.
Priešrinkiminė kova dėl prezidento posto jau prasidėjo ir to neįmanoma nepastebėti. Kaip ten bebūtų ta kova daugiausiai susiveda į dviejų svarbiausių politinių jėgų priešpriešą. Tai ir yra tas svarbus akcentas, kuris dažnai pastebimas ir kitose valstybėse.
>>>>>>>
Sakykim, JAV nuolat kaunasi demokratai ir respublikonai keldami savo kandidatus. Tarp tokių ir išsivysto pagrindinė kova. O juk ir JAV prezidento rinkimuose dalyvauja gan netrumpas sąrašas kitų kandidatų. Apie juos, kaip nelabai reikšmingus Europoje mažai girdima, Lietuvoje - dar mažiau. Vokietijoje ilgiausias ietis sukryžiuoja krikščionys demokratai ir socialdemokratai. Didžioje Britanijoje konservatoriai ir leiboristai. Ir t.t.>>>>>>
Atrodytų, kad ir pas mus panašiai , tad jokių problemų neturėtų būti. Deja, postsovietinėje erdvėje yra kitaip. Pas mus lyderiauja toli gražu ne europietiško sukirpimo socialdemokratai, o labiau "hegemono" partijos linijos tesėjai. Todėl ir prezidento rinkimuose aiškėja kairiųjų siekis turėti absoliučią valdžią, įskaitant ir prezidento postą. Tada kairiųjų piramidė taps "užviršuota". Ir tai dar ne viskas. Lietuvoje atsirado, stiprėjo neaiškiomis lėšomis remiamos politinės grupuotės - paksoidai ir darbiečiai, kurių ideologinė priklausomybė "kremlinų" siekiams net labai ryški. Dabar ši trijulė ruošiasi kartu šturmuoti minėtą piramidę. Netgi Lietuvos politinis centras - įvairūs liberalų dariniai jiems priversti nusileisti. O ir iš tų liberalų beliko tik liberalsąjūdiečiai, kurie dar įstengia Seimo 5 proc. barjerą perlipti. Prieš rinkimus dažnai suaktyvėja daugiau Maskvai, o ne Varšuvai besilankstantys tomaševskininkai. Štai, ir beveik visas vaizdelis, kurio kampučiuose reiškiasi gerokai pasimetę "drąsiečiai" ar kitokia smulkmė.
>>>>>>
Kai tokia situacija, tikėtis, kad drąsus, bet politikoje nelabai patyręs V.Gailius, veteranas R.Kupčinskas, ar bene didžiausias aktyvistas N.Puteikis bei kitas panašus kandidatas gali tikėtis staigios sėkmės, vargu ar verta. Galima gerbti jų pastangas ieškant tiesos ir teisingumo, bandant atskleisti tikrus pūlinius korumpuotoje erdvėje, tačiau to per mažą dideliam bendro rinkėjų elektorato skaičiui. Tačiau su ateinančiais rinkimais Lietuvos politinis gyvenimas nepasibaigia. Yra ir dar keletas žinomų politikų, kurie gali visapusiškai pasiruošti, subręsti ir įrodyti, kad vienas ar kitas iš yra yra tinkamiausias tapti Lietuvos prezidentu. Tikiu Lietuvos piliečių nesibaigiančiu sąmonėjimo procesu. Būtent jis gali lemti mūsų šalies ateities perspektyvą.
>>>>>>>
Sakykim, JAV nuolat kaunasi demokratai ir respublikonai keldami savo kandidatus. Tarp tokių ir išsivysto pagrindinė kova. O juk ir JAV prezidento rinkimuose dalyvauja gan netrumpas sąrašas kitų kandidatų. Apie juos, kaip nelabai reikšmingus Europoje mažai girdima, Lietuvoje - dar mažiau. Vokietijoje ilgiausias ietis sukryžiuoja krikščionys demokratai ir socialdemokratai. Didžioje Britanijoje konservatoriai ir leiboristai. Ir t.t.>>>>>>
Atrodytų, kad ir pas mus panašiai , tad jokių problemų neturėtų būti. Deja, postsovietinėje erdvėje yra kitaip. Pas mus lyderiauja toli gražu ne europietiško sukirpimo socialdemokratai, o labiau "hegemono" partijos linijos tesėjai. Todėl ir prezidento rinkimuose aiškėja kairiųjų siekis turėti absoliučią valdžią, įskaitant ir prezidento postą. Tada kairiųjų piramidė taps "užviršuota". Ir tai dar ne viskas. Lietuvoje atsirado, stiprėjo neaiškiomis lėšomis remiamos politinės grupuotės - paksoidai ir darbiečiai, kurių ideologinė priklausomybė "kremlinų" siekiams net labai ryški. Dabar ši trijulė ruošiasi kartu šturmuoti minėtą piramidę. Netgi Lietuvos politinis centras - įvairūs liberalų dariniai jiems priversti nusileisti. O ir iš tų liberalų beliko tik liberalsąjūdiečiai, kurie dar įstengia Seimo 5 proc. barjerą perlipti. Prieš rinkimus dažnai suaktyvėja daugiau Maskvai, o ne Varšuvai besilankstantys tomaševskininkai. Štai, ir beveik visas vaizdelis, kurio kampučiuose reiškiasi gerokai pasimetę "drąsiečiai" ar kitokia smulkmė.
>>>>>>
Kai tokia situacija, tikėtis, kad drąsus, bet politikoje nelabai patyręs V.Gailius, veteranas R.Kupčinskas, ar bene didžiausias aktyvistas N.Puteikis bei kitas panašus kandidatas gali tikėtis staigios sėkmės, vargu ar verta. Galima gerbti jų pastangas ieškant tiesos ir teisingumo, bandant atskleisti tikrus pūlinius korumpuotoje erdvėje, tačiau to per mažą dideliam bendro rinkėjų elektorato skaičiui. Tačiau su ateinančiais rinkimais Lietuvos politinis gyvenimas nepasibaigia. Yra ir dar keletas žinomų politikų, kurie gali visapusiškai pasiruošti, subręsti ir įrodyti, kad vienas ar kitas iš yra yra tinkamiausias tapti Lietuvos prezidentu. Tikiu Lietuvos piliečių nesibaigiančiu sąmonėjimo procesu. Būtent jis gali lemti mūsų šalies ateities perspektyvą.
Tai kas jis - šventasis, kurio negalima judinti ? Pagal Grybauskaitę, Valys - kaip Leninas - atėjo visiems laikams. Bet istorija parodė, kad nieko nėra amžino.
Kaip lengva pasiaiškint, komisarei. Tarp kitko, galėtu užsimauti batus ant aulo, galife kelnes ir kepurė, ot gerai atrodytu džeržinskaitė
REKLAMA
REKLAMA
D. Grybauskaitė: Seimo bandymas versti D. Valį yra teisėsaugos institucijų politizavimas