Ketvirtadienį su Vyriausybe susitikusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo kai kurių ministerijų išlaidavimą brangiai kainuojančioms komandiruotėms egzotiškuose tolimuose kraštuose.
Tradiciniame susitikime su Ministrų Kabinetu šalies vadovė aptarė šių metų, kaip pati pavadino „priešrinkiminių“, prioritetus. 2012-ieji Lietuvai, pasak D. Grybauskaitės, dėl sudėtingos ekonominės situacijos Europoje bus sudėtingi, finansinio ir ekonominio stabilumo užtikrinimas išliks prioritetas visai Vyriausybei, Lietuva aktyviai dalyvaus sprendžiant ir europinės krizės situaciją bei naujos sutarties priėmimą, kuri turės būti perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę.
Nepateisina Vyriausybės polinkio brangioms komandiruotėms
„Būtent todėl, kad fiskalinės drausmės susitarimai Europoje naudingi ir reikalingi pačiai Lietuvai, ne tik Europai. Todėl visiems ministrams, ne tik finansų ministrei, bet visai Vyriausybei bus viena iš prioritetinių sričių. Tai reiškia, kad ir toliau atsakingai vykdyti ekonominę politiką, išlaidauti nebus galima, ypač biurokratiniame (aparate. – ELTA), ypač Vyriausybė turės labai atidžiai stebėti, kad nebūtų incidentų ir tokių pavyzdžių, kokius matėme su įvairiais važinėjimais nežinia kur ir kodėl ir (...) brangiuose kurortuose rengiamuose seminaruose“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją kalbėjo D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad ne kartą į skandalą dėl brangiai kainuojančių komandiruočių buvo patekęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Nemalonumų neišvengė ir Ministro Pirmininko tarnyba – rugpjūtį vicekancleris Giedrius Kazakevičius ir jo pavaldinė Eglė Rimkutė buvo išvykę į apie 40 tūkst. litų kainavusią komandiruotę į Naująją Zelandiją.
Per didelis „apetitas“ pirmininkavimui ES
Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė kritiką Vyriausybės planuojamam pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) biudžetui, kuris, esant sudėtingai ekonominei situacijai, galėtų būti žymiai mažesnis.
Trečiadienį po susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi Prezidentė teigė matanti lėšų mažinimo rezervų. Šalies vadovės teigimu, Danija, ES vadovavimui išleisianti apie 120 mln. litų, šaliai yra sektinas pavyzdys.
„Danija pareiškė, kad ji pirmininkaus už 120 mln. litų, tai yra gana taupiai, o Lietuva planuoja išleisti per 200 mln. litų. Atkreipiau Vyriausybės dėmesį, kad rezervų peržiūrėti mūsų “apetitus„ tikrai yra ir mėginti krizės ir taupymo metu išlaidauti nereikėtų“, – sakė šalies vadovė.
Danijos Vyriausybė sausio 10 d. patvirtino 35 milijonų eurų pusės metų pirmininkavimo Europos Sąjungai biudžetą. Pernai Lenkijai tai kainavo 115 mln. eurų, o Vengrijai – 85 mln. eurų.
Lietuvoje pasirengti pirmininkavimui 2012 metams ketinama išleisti 35 mln. litų, 2013 metais, kai Lietuva ir pirmininkaus ES, išlaidos sieks 155 mln. litų, o 2014 metais – 25 mln. litų.
Airijos, Lietuvos ir Graikijos trejetas pirmininkaus 2013 m. sausio 1 – 2014 m. birželio 30 d.
Lietuva pirmininkavimą iš Airijos perims 2013 m. liepos 1 d.
Ekonominis stabilumas ir socialinis teisingumas – pagrindinis uždavinys Vyriausybei
Pirmiausia būtina užtikrinti ekonominį stabilumą, todėl Vyriausybė turi laikytis finansinės drausmės, suvaldyti biudžeto deficitą ir vengti populistinių sprendimų prieš rinkimus", – pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe.
Ketvirtadienį Prezidentūroje aptarti svarbiausi 2012 m. darbai ir iššūkiai bei būtiniausi sprendimai jiems įveikti.
Prezidentės teigimu, penkioliktoji Vyriausybė sunkmečiu suvaldė finansinę krizę, tačiau šalies ir toliau laukia įtempti metai bandant susidoroti su euro zonos skolų krizės pasekmėmis ir mažinti gilėjančią socialinę atskirtį. Didesnius šalies įsipareigojimus dėl fiskalinės drausmės numato naujas Europos šalių susitarimas, kurio perkėlimui į nacionalinę teisę reikia pradėti rengtis.
Stabilumas šalyje, pasak Prezidentės, priklausys nuo politinės valios priimant finansinę drausmę užtikrinančius sprendimus, nuo atsakingo biudžeto lėšų ir ES paramos naudojimo, efektyvaus valstybės turto valdymo, griežtesnės viešųjų pirkimų, mokesčių surinkimo ir monopolijų piktnaudžiavimo kontrolės.
Šalies vadovės teigimu, būtina ne tik stiprinti monopolijų šilumos ūkyje kontrolę ir atsakomybę už nesąžiningus veiksmus, bet ir sparčiau įgyvendinti energetikos projektus bei skatinti alternatyviosios energetikos plėtrą, todėl Seimo pavasario sesijoje būtina priimti suskystintų dujų terminalo ir Visagino atominės elektrinės statybos įstatymus.
Socialinės atskirties mažinimui, pasak Prezidentės, neužtenka grąžinti senatvės pensijas į prieškrizinį lygį, reikia skatinti žmones dirbti ir užtikrinti, kad darbas apsimokėtų, todėl būtina ieškoti galimybių didinti minimalų mėnesinį atlyginimą, mažinti biurokratinę naštą verslui.
Prezidentės teigimu, kova su korupcija, nebaudžiamumu ir neteisėtu praturtėjimu išlieka kaip viena svarbiausių prioritetų teisėsaugos srityje.
„Korupciniai nusikaltimai ir bandymai pelnytis Lietuvos žmonių sąskaita turi sulaukti griežto teisėsaugos institucijų atsako, todėl būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp teismų, prokuratūros ir policijos, sparčiau nagrinėti bylas ir užkirsti kelią bandymams apeiti įstatymus“, – pabrėžė šalies vadovė.
Pasak D. Grybauskaitės, sutelktų atskirų ministerijų ir šalies diplomatijos pastangų šiemet reikia derybose dėl naujos ES finansinės perspektyvos.
Šalies karinio ir branduolinio saugumo stiprinimo klausimai turi būti aktyviai sprendžiami NATO viršūnių susitikime Čikagoje ir aukščiausio lygio susitikime Pietų Korėjoje. Šiais metais Šiaurės ir Baltijos valstybių tarybai (NB8) pirmininkaujanti Lietuva turi pasiruošti Baltijos ir Šiaurės šalių vadovų susitikimui Vilniuje balandžio 23 dieną.
Pasak šalies vadovės, paskutinius kadencijos metus kiekvienas ministras turėtų skirti ne pasirengimui naujiems rinkimams, o būtiniausiems sprendimams, kurie padėtų šaliai įveikti šiuos sudėtingus metus ir užtikrintų stabilumą.
