Prezidentė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešino filmuotą medžiagą iš savo trumpo pasižvalgymo po Niujorką. D. Grybauskaitė filmuke daug šypsosi ir yra išties geros nuotaikos, kai laivu plaukia Hadsono upe ir apžiūrinėja didžiausias Niujorko įžymybes.
Kelionės akimirkas Prezidentė įamžina net keliais išmaniaisiais telefonais.
D. Grybauskaitė darbo vizito į Jungtines Valstijas išskrido rugsėjo 25 dieną. Rugsėjo 26 dieną Prezidentė sakė kalbą Generalinės Asamblėjos debatuose. Siūlome susipažinti su Prezidentės kalba:
„Gerbiamasis Pirmininke, Ponai ir ponios, po dvejų metų baigsis Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo terminas. Jau šiandien turime įvertinti tai, ką pavyko pasiekti, ir nubrėžti gaires tolesniam darbui.
Vystymasis – globalus uždavinys, ir kiekvieno mūsų indėlis, patirtis bei išmoktos pamokos yra svarbios.
Dalydamiesi patirtimi, mes sudarome sąlygas mokytis vieniems iš kitų, ne vien tik iš savo klaidų.
Šiandieniniame pasaulyje visos šalys turi teisę, nepažeisdamos kitų teisių ir garantuodamos žmogaus teises ir laisves, rinktis tą kelią, kuris geriausiai atitinka jų patirtį, kultūrą ir poreikius.
Tarptautinės bendruomenės uždavinys – prisidėti prie tokio pasirinkimo, kuris remiasi atsakomybės ir įgalinimo principais, tinkamo įgyvendinimo.
Vystymasis neturi būti primetamas, vystymasis turi būti skatinamas. Ir tai nėra vien tik vystymosi klausimas.
Tai yra bendras laisvo pasirinkimo, demokratijos ir pamatinių žmogaus teisių klausimas. Tai – raktas į Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir Vystymosi darbotvarkės po 2015 metų įgyvendinimo sėkmę.
Nors gyvename XXI amžiuje, vis dar atsiranda norinčiųjų primesti vieną ar kitą raidos kelią, taikant ekonominį, energetinį ar kibernetinį spaudimą, teikiant iškreiptą informaciją ar grasinant.
Sutinku, kad visuotinai sutartos sankcijos yra ženklas tiems, kas vietoj darbo vietų kuria ginklus. Kas pamina žmogaus teises ir kas valstybės išteklius naudoja individualiems, o ne visuomenės interesams tenkinti.
Tačiau ekonominio, energetinio ar informacinio spaudimo priemonių naudojimas savo galiai demonstruoti ir įtakos zonoms įtvirtinti yra nepateisinamas.
XXI amžius turi būti solidarumo, lygybės ir tvaraus vystymosi amžius. Tai neturi būti galios demonstravimo, nulinės sumos ir buferinių zonų kūrimo amžius. Tie laikai jau baigėsi. Ir bet kokie bandymai sugrąžinti į tuos laikus vertintini tik kaip kliūtis šiandieninio pasaulio raidai.
Deja, bet galios žaidimų vis dar pasitaiko.
Norėčiau pasidalyti su Jumis savo šalies ir savo regiono patirtimi.
Baltijos šalys per pastaruosius du dešimtmečius stipriai transformavosi.
Sunkios ir skausmingos ekonominės, politinės ir visuomeninės reformos leido užsitikrinti ekonominį augimą, visuomenės gerovę ir politinį stabilumą.
Prieš du dešimtmečius su tarptautinės bendruomenės pagalba, patarimais ir patirtimi savo valstybingumą atkūrusios mūsų šalys šiandien jau pačios yra donorės. Jos turi sukaupusios milžinišką patirtį, kuria gali pasidalyti su visais, išgyvenančiais panašią transformaciją.
Vidinis pasiryžimas ir bendras sutarimas yra svarbu. Tačiau palanki išorinė aplinka, tarptautinės bendruomenės parama taip pat būtina. Ypač nedidelėms šalims, priklausomoms nuo prekybos, transporto ar energetinių ryšių su didesniais žaidėjais.
Po dviejų mėnesių Vilniuje kelios Rytų Europos šalys planuoja įtvirtinti savo pasiryžimą užbaigti skausmingas, bet būtinas reformas, kurios reikalingos jų ekonominiam augimui, politiniam stabilumui ir visuomenės darnai užtikrinti.
Tos šalys ilgus metus sunkiai siekė vidinio sutarimo dėl reformų, jų krypties ir masto. Jos mokėsi iš savo klaidų, mobilizavo vidinius išteklius kurdamos savo ateitį.
Jos pasirinko kurti modernią XXI amžiaus valstybę – atvirą, skaidrią, siekiančią konstruktyvaus bendradarbiavimo, o ne dominavimo.
Šioms valstybėms nebuvo lengva apsispręsti dėl raidos kelio.
Tačiau jų pasirinkimas būtų buvęs daug lengvesnis, jei visi, kurie galėjo prisidėti prie jų laisvo pasirinkimo sustiprinimo, būtų darę tai gera valia ir skatindami.
Tačiau jos susidūrė su prekybos apribojimais, prekėms taikomais draudimais, manipuliavimu energetinių išteklių kainomis, spaudimu ir atviru žeminimu informacinėje erdvėje.
Ir Rytų Europos valstybės tokios ne vienintelės. Net Lietuva, kuri šiandien pirmininkauja ES Tarybai ir jau yra sėkmingai įtvirtinusi savo pasirinkimą, patiria nemažesnį spaudimą.
Kliūtys pasienyje žmonėms keliauti, nemotyvuoti trukdymai gabenti krovinius, „pieno karas" – tik keli šios minutės pavyzdžiai.
O juk labai sunku rinktis, kai už savo laisvą pasirinkimą sulauki ne palaikymo ir patarimų, o grasinimų pakelti dujų kainas arba sustabdyti prekybą.
Esant tokiam spaudimui, sunku vykdyti reformas, kurios įgalina visuomenės narius ir atveria jiems galimybes dalyvauti valstybės kūrime.
Vystymosi darbotvarkė po 2015 metų turi numatyti instrumentus įgalinti visus vystymosi siekiančiuosius daryti tai laisva valia ir atsižvelgiant į savo poreikius. Čia nebeturi likti vietos prievartiniams pasirinkimams, grasinimams ir jėgos demonstravimui.
Tarptautinė bendruomenė, ypač Jungtinės Tautos, turėtų paremti tokį apsisprendimą.
Kviečiu visus gerai pagalvoti apie tai.
Ačiū Jums už dėmesį.”
