Knygos „Tikroji Daktarų istorija“ autorius – profesionalus kriminalinių naujienų žurnalistas – įsitikinęs, kad šiuo metu teisiamo Kauno kriminalinio pasaulio autoriteto Henriko Daktaro ieškinys teisme yra būdas priversti nerašyti apie garsios Kauno kriminalinės gaujos padarytus sunkius nusikaltimus.
Straipsnių rinkinio „Tikroji Daktarų istorija“ autorius Dailius Dargis jau beveik antrus metus priverstas teisme įrodinėti, kad nepažeidė Kauno kriminalinio pasaulio autoriteto H. Daktaro autorinių teisių cituodamas ištraukas iš jo knygos „Išlikti žmogumi“.
Neįtiko viešoje vietoje daryta fotografija
Antradienį Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo Ramutės Daktarienės ir šiuo metu teisiamo jos vyro H. Daktaro ieškinį, kuriame sutuoktiniai prašo priteisti beveik 100 tūkstančių litų turtinės ir neturtinės žalos teigdami, kad nuolat portale Balsas.lt savo straipsnius publikuojantis žurnalistas D. Dargis savo kūrinyje „Tikroji Dktarų istorija“ nukopijavo fragmentus iš H. Daktaro knygos „Išlikti žmogumi“.
Teisme R. Daktarienei ir jos vyrui atstovaujantys advokatai mėgino priremti žurnalistą D. Dargį prie sienos teigdami, kad jis nekorektiškai citavo ištraukas bei neteisėtai ant straipsnių bloko viršelio pavaizdavo H. Daktaro nuotrauką.
Beje, minėta fotografija padaryta beveik prieš dešimtmetį, kai H. Daktaras atėjo į vieną iš teismo posėdžių Kauno apygardos teisme.
Kaip žinia, prieš teismo posėdį fotografuoti nusikaltimais įtariamus asmenis nėra draudžiama.
„Nuotrauka ant viršelio klaidino visuomenę, mat daugelis manė, kad tai H. Daktaro knyga. Juk autoriaus pavardė ant knygos „Tikroji Daktarų istorija“ parašyta mažomis raidėmis“, – tikino į teismą atvykusi Ramutė Daktarienė.
Leidinyje – septynerių metų straipsnių kolekcija
Teismui suteikus žodį atsakovui D. Dargiui, šis tikino esąs profesionalus žurnalistas ir knygos iš „Torrentų“, kuriuose neteisėtai nukopijuotos ir platinamos įvairiausių autorių knygos, muzikos įrašai bei filmai, nekopijavęs: „Be to, už knygą negavau nė cento, mat jos leidyba atsiejo itin brangiai. Nemanau, kad H. Daktaro atvaizdas padėjo man išplatinti šią knygą. Mano antroji, neseniai išleista knyga „Kruvinasis mafijos maršrutas“ tapo gerokai paklausesnė, nors ten pavaizduoti tik nusikaltėliai su kaukėmis. Nemanau, kad dėl tokios iliustracijos visuomenė buvo suklaidinta.“
D. Dagio teigimu, knygą jis gavęs iš vieno garsaus dienraščio žurnalisto, kuris kadaise draugiškai bendravo su H. Daktaro šeima: „Kadangi nutariau sudėti į knygą visus savo straipsnius apie Daktarų grupuotę, rašytus nuo 2003 metų iki 2010 metų, kuriose buvo cituojamos ištraukos iš 2004 metais pogrindyje išleistos H. Daktaro knygos „Išlikti žmogumi“.
„Keista, kad dėl šių straipsnių, publikuotų įvairiuose dienraščiuose, niekas pretenzijų neteikė. Tai padaryta tik tada, kai knygynuose pasirodė šis straipsnių ciklas. Matyt, viskas dabar daroma dėl pinigų ir noro manę nutildyti, – stebėjosi atsakovas, – Manęs niekas nenutildys, ir toliau rašysiu apie įvairių grupuočių nusikaltimus.“
Užkliuvo grupuotės pavadinimas be kabučių
Į H. Ir R. Daktarų gynėjų klausimą, kodėl žodis Daktarų pavartotas be kabučių, D. Dargis tikino, kad kiekviena redakcija turi korektūros normas ir grupuočių pavadinimus rašo be kabučių: „Ir kitų gaujų pavadinimus rašome be kabučių. Ar tai būtų Agurkiniai, Lapinai, Daškiniai ar Tulpiniai. Kiek žinau, Rusijos žiniasklaida įvairių grupuočių pavadinimus rašo be kabučių. Italijoje taip pat.“
Tačiau R. ir H. Daktarų gynėjai nenurimo: „O kodėl teigiate, kad rašote apie Daktarų grupuotę? Kur įrodyta, jog buvo toks susivienijimas?“
Į šiuos klausimus D. Dargis atkirto, kad visa Lietuva dar nuo 1987-ųjų žino apie Daktarų grupuotės nusikaltimus, be to, teisėsaugininkai jau daugiau nei dvidešimt metų tą grupuotę viešojoje erdvėje vadina Daktarais.
Šio pavadinimo neišvengė ir pats Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis, Seime skaitydamas kriminalinę metų suvestinę ir ataskaitą.
D. Dargio interesams atstovaujanti žinoma Kauno advokatė Aušra Ručienė pabrėžė, kad vis dažniau Kauno grupuotės pavadinimas akcentuojamas įvairių šalies žurnalistų publikacijose, kuriose minimi reportažai iš beveik jau metus Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos senų Daktarų gaujos nusikaltimų bylos.
Profesionali filologė: „Knygoje panaudotas normalus citavimas“
Po atsikirtimo žodžių teismas suteikė žodį ekspertei, pateikusiai išvadas dėl teksto citatų.
Specialistė filologė teigė, kad knygoje „Tikroji Daktarų istorija“ yra panaudotas normalus citavimas: „Tai nėra kopijos, tai normalus citavimas. Kopijavimu laikomas tik vaizdo atkūrimas.“
Be to, šios citatos ekspertei pasirodė nereikšmingos, kad apie jas būtų aptarinėjama teismuose.
Į R. ir H. Daktarų gynėjo Kristupo Ašmio provokuojantį klausimą, ar yra kur nors nurodyta, kokia apimtimi galima cituoti tekstus, atsakė, kad apimtis nėra moksliškai pagrįsta.
Suteikus atsakovui paskutinį žodį, D. Dargis paprašė R. ir H. Daktarų ieškinį atmesti tikindamas, kad nėra pažeidęs autoriaus teisių.
Teismas sprendimą skelbs balandžio 11 dieną.
Pasirodė paskutinieji knygos egzemplioriai
D. Dargio straipsniais paremta knyga „Tikroji Daktarų istorija“ tapo pirmąja lietuviška knyga, kurioje pasakojama apie šalies organizuotas gaujas. Čia minimos garsiausios anų laikų Kauno kriminalinės „šeimos“, jų lyderiai, praeityje padaryti nusikaltimai.
Knygoje minimi ne tik Daktarų lyderiai, žemesnio rango atstovai, bet ir Daškinių, Kaulo, Mato, Kuko gaujos. Žmonės, kurie buvo vadinami „kriminaliniu elitu“ ir praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje šiurpino visą Kauną.
Pirmoji D. Dargio knyga sulaukė nemažo visuomenės susidomėjimo.
Pirmąsyk 2010-ųjų gegužės viduryje išleista knyga vėliau sulaukė pakartotinų trijų leidimų.
Paskutinis knygos ketvirtasis leidimas pasirodė su papildomais tekstais ir fotografijomis.
Praėjusį savaitgalį šalies knygynus ir prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves pasiekė paskutinieji knygos egzemplioriai.
Šiomis dienomis „Maxima“ parduotuvėse „Tikroji Daktarų istorija“ parduodama išskirtinėmis kainomis – tik 16,99 Lt.