Įtaria, už ką gavo „šlykštaus tipo“ vardą
D. Bradauskas atleistas iš pareigų, nes su „MG Baltic“ viceprezidentu aptarinėjo mokesčių vengimo schemas, mokestinius patikrinimus, be kita ko, žemino kitus politikus, pareigūnus ir institucijas. Kliuvo ir socialdemokratui Gintautui Paluckui.
Norėjau imt Palucką, nes jis naglas, šlykštus tipas yra“, – viename iš pokalbių R. Kurlianskiui sako buvęs VMI vadovas. Pats „šlykštus tipas“ G. Paluckas sako nutuokiantis, už ką gavo tokį epitetą. „Nežinau, kuo užkliuvau ponui Kurlianskiui, bet dėl Dainoro Bradausko nuojautą turiu. Manau, kažkiek įtakos turi tėvo Broniaus Bradausko nuostatos mano atžvilgiu. Čia gali būti bendros politinės partinės varžybos, esu atsiliepęs neigiamai apie Bronių Bradauską. Tai pasakiau viešai. Manau, tik tai galėjo turėti įtaką. Nes su Dainoru Bradausku aš nepažįstamas, jis negalėjo susidaryti apie mane kažkokios nuomonės. Juo labiau, kad jis klysta – nesu aš nei šlykštus, nei naglas“, – sako G. Paluckas.
Politikai mato, kas vyksta „po kilimu“, bet tyli
„Tie, kas dalyvauja politikoje, mes daug žinome tarp eilučių. Kaip yra kovojama, kokios poveikio priemonės taikomos. Kaip kaunasi ne idėjos, vizijos, o visai kiti dalykai. Ta kova vyksta po kilimu. Turime prielaidas, kokie yra verslo interesai turėti savo kišeninius politikus, kokie tų tarnautojų ar politikų interesai tarnauti verslo struktūroms ir užsitikrinti jų paramą. Tai visi dalyvaujantys politikai mato ir jaučia, bet to neįmanoma įvardinti. Neabejoju, kad atsistojus ant bačkos ir pasakius tuos dalykus, juos tektų įrodinėti teisme. O teismuose niekas aiškintis nenori. Tai brangiai kainuoja tiek laiko, tiek sveikatos atžvilgiu. Todėl daugelis patys renkasi nematyti politinės korupcijos“, – sako G. Paluckas.
Politikas teigia, kad kartais korumpuoti pasiūlymai yra akiplėšiškai akivaizdūs. „Vieša paslaptis, kad dažnai politikai teikia teisės aktų projektus net nepakeitę dokumento elektroninės bylos autoriaus. Kai protingesni žmonės pasižiūri, kas yra registruojama, mato net kontoros, iš kurios siųsta, pavadinimą“, – pasakoja parlamentaras.
Politikais manipuliuojantis verslas – ne išimtis, o taisyklė
G. Paluckas sako, kad R. Kurlianskio politikams galimai daromos įtakos atvejis tikrai nėra išskirtinis. Panašių atvejų visuomet buvo. „Pastarasis atvejis gal labiau iliustruojantis, nes tyrimo mastas labai didelis ir vis plečiasi. Bet yra daug variantų, kai verslo struktūros darė didžiulę įtaką politikams ar valdininkams. Gerokai anksčiau žiniasklaidoje garsiai nuskambėjo Bronislavo Lubio įtaka politinėms partijoms. Apie Viktoro Uspaskicho verslo imperiją ir politikų sprendimus taip pat daug kalbėta. Kaip ir apie „Maximos“ ir „NDX Development“ sąsajas su politikais energetikos įmonių ir privatizavimo sprendimuose“, – prisimena politikas.
Neatmeta, kad partijos nariai patyrė spaudimą
D. Bradausko ir R. Kurlianskio paviešintuose pokalbiuose minimos ir konkrečios politinės partijos. Štai dviems politinėms partijoms D. Bradauskas tiesiai sako darantis įtaką: „su darbiečiais, su paksistais aš dabar biškį juos už konkolų paėmęs“. Tvarkos ir teisingumo atstovas parlamentaras Remigijus Žemaitaitis neatmeta, kad kai kuriems partiečiams galėjo būti daromas spaudimas. „Manau, kad taip gali būti. Ir praktikos yra buvusios. Bet čia daugiau rajoniniu lygiu. Respublikiniu lygiu sunkiai tikėtina“, – sako politikas.
Prabilo apie susidorojimo būdus
Paklaustas, kokią konkrečiai praktiką rajoniniu lygiu jis turi galvoje, R. Žemaitaitis papasakojo, kad VMI prieš keliolika metų buvo įsivėlusi į keletą negražių istorijų. „Čia 2005 ar dar ankstesnių metų įvykiai, kada verslai susidorodavo su verslu ar politikai su savo konkurentais. Pavyzdžiui, parašo anoniminį skundą VMI, tuomet greit imituojamas didelis tyrimas. Ne iš vieno verslininko esu apie tai girdėjęs. Bet tą patį ir STT naudoja metodą. Kokių tik įvykių nesam matę ir kokių susidorojimų. Iš lubų sukuriama istorija, gaunamas pagrindas kardomajai priemonei pasiklausymui, tada ateina dokumentų poėmis ir taip toliau. Tokių atvejų ir Generalinėje prokuratūroje labai daug“, – pasakoja politikas.
Nesusitepusių įstaigų – mažuma
R. Žemaitaitis mano, kad kai kuriais atvejais valstybines institucijas verslas naudoja kaip šantažo ir valdymo priemonę. Tačiau mano, jog dažniau tokių atvejų pasitaiko ne vadovų, o žemesnių rangų tarnautojų lygiu. Paklaustas, ar yra institucijų, kurių veikla jam atrodytu išimtinai skaidri, politikas drąsiai įvardijo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. „Jeigu norėtų su verslu susidoroti, tai veterinarijos tarnyba yra baisesnė už daugumą. Bet prie Jono Miliaus to nei iš tolo nebuvo. Kažin, ar naujas vadovas sugebės tai išlaikyti. Jo vadovavimo metu buvau Ekonomikos komiteto pirmininku, tai būčiau girdėjęs bent užuominą. Bet ten buvo griežtai“, – pasakoja R. Žemaitaitis.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė taip pat pripažįsta, kad problemos mastas yra didžiulis. „Deja, turbūt kalbėtumėm apie bendrą reiškinį. Neseniai pasirodęs korupcijos žemėlapis rodo, kad beveik 45 proc. valstybės tarnautojų patiria spaudimą iš politikų, kurie proteguoja savo partijos kolegas, kad šie užimtų tam tikras pareigas viešajame sektoriuje. Vadinasi, tai nėra viena ar dvi įstaigos. Tai yra daug plačiau paplitusi problema“, – sako R. Trumpytė
Siūlo politikams ir tarnautojams deklaruoti susitikimus
„Transparency International“ atstovė sako, kad problemą padėtų spręsti gana paprastas metodas. „Lietuvoje mes nežinome, kas daro įtaką politikams ir asmenims, kurie užima aukštus postus. Ar tai būtų verslas, ar asociacijos, ar kitos organizacijos, natūralu, kad jos nori susitikti su politika. Problema, kad mes apie tuos susitikimus nežinome. Vadinasi, yra rizika, kad politika gali priimti siaurai grupei naudingą sprendimą. Dažniausiai įtaką bandoma daryti naudojantis pažintimis, remiant politines partijas. Būtų galima padaryti paprastus dalykus – pradėti deklaruoti savo susitikimus su interesų grupėmis. Skelbti darbotvarkes, viešinti, kokius pasiūlymus iš interesų grupių esi gavęs. Turime pavienių pavyzdžių, kai politikai tai daro. Norėtume, kad visi politikai tai pradėtų daryti ir tai taptų elementaria jų darbo higiena“, – sako R. Trumpytė.
Pašnekovė pasidžiaugė, kad šiuo metu kuriasi nauji standartai, o korumpuoto elgesio kaina Lietuvoje vis didėja, tam skiriama daugiau visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.
